- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pasididžiavimas: garbingą sukaktį mininti S.Šimkaus konservatorija šiandien didžiuojasi savo auklėtiniais, nes ne vienas jų tapo žymiais kūrėjais ar muzikos pedagogais.
-
Pagerbimas: minint pirmosios Lietuvoje konservatorijos įkūrėjo 80-ąsias gimimo metines, 1967 metais mokyklai suteiktas S.Šimkaus vardas.
-
S.Šimkus (šioje nuotraukoje su krikšto dukra Angele Sodeikaite) – vienas charizmatiškiausių tarpukario Klaipėdos kultūros veikėjų.
Pažintys su aukščiausiais ano meto šalies vadovais, ugningas temperamentas, stulbinanti charizma, valdingumas ir gebėjimas įtikinėti bei suvokimas, kad kultūra turi klestėti ne tik sostinėje – būtent šios legendinio muziko Stasio Šimkaus savybės lėmė, kad Klaipėdoje būtų įsteigta pirmoji Lietuvoje muzikos konservatorija. Taip mėginta įrodyti, jog uostamiestis – anaiptol ne provincija.
Trynė provincijos šleifą
Šiemet Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijai, kuri buvo atidaryta 1923-iųjų rugsėjo 30 d., sukako 95-eri.
Tai ne tik proga švęsti ir džiaugtis mokyklos tradicijų tąsa, bet ir deramai prisiminti žmogų, kuris beveik prieš 100 metų siekė sugriauti dar nuo carizmo laikų Lietuvoje įsigalėjusį ir lig šiol niekur nedingusį įprotį, jog kultūra turi būti koncentruojama tik sostinėje ir iš ten viskas turi būti diktuojama provincijoms.
S.Šimkus manė kitaip. Praėjus vos daugiau nei pusei metų po Klaipėdos sukilimo, kai kraštas perėjo Lietuvos žinion, kompozitorius čia inicijavo pirmosios konservatorijos Lietuvoje įkūrimą.
S.Šimkaus kūrybinės ir visuomeninės veiklos peripetijas tyrinėjusi profesorė Danutė Petrauskaitė teigė, kad muzikas Klaipėdoje gyveno jau 1922 metais.
Tada kraštą po Pirmojo pasaulinio karo administravo prancūzai.
Dar kraštas nebuvo prijungtas prie Lietuvos, o S.Šimkus jau telkė lėšas ir darbuotojus būsimai muzikos mokyklai.
"Vilnius buvo užimtas lenkų, Kaunas irgi buvo savotiškai užimtas, nes jame jau darbavosi kitas kompozitorius – Juozas Naujalis. O S.Šimkui reikėjo erdvės, jis negalėjo sutilpti vienoje vietoje su J.Naujaliu, jų charakteriai pernelyg skyrėsi. S.Šimkus siekė paruošti muzikantus orkestrui, juk Kauno orkestre tuo metu grojo vien užsieniečiai, jie net nekalbėjo lietuviškai. Be to, J.Naujalis neruošė orkestrantų. S.Šimkui atrodė, kad reikia paruošti savų specialistų", – teigė D.Petrauskaitė.
Kompozitoriaus įtaigos galia
Tyrinėtoja D.Petrauskaitė pastebėjo, kad S.Šimkus buvo labai geras oratorius, sugebėjo žmones įtikinti.
"Juk jis Jungtinėse Valstijose rinko aukas Lietuvos žmonėms, nukentėjusiems dėl Pirmojo pasaulinio karo. Norint įkalbėti kažką aukoti, reikėjo neeilinių sugebėjimų. Jis atrasdavo labai taiklių žodžių ir taip įsijausdavo į tą vaidmenį, kad net pats apsiverkdavo. Žmonės jam daug aukojo. Gyvendamas Amerikoje, jis labai daug padėjo Lietuvai", – pasakojo D.Petrauskaitė.
Šios savybės vėliau ir padėjo S.Šimkui įtikinti Lietuvos valdžią (kompozitorius artimai bendravo su prezidentu Antanu Smetona), kad Klaipėdoje reikia konservatorijos.
"Pradžioje jis kūrė ir galvojo, kad ta konservatorija bus greitai pripažinta. Kovojo, kad jai būtų suteiktas aukštosios mokyklos vardas, bet jam nepavyko, nes net Kaunas tada neturėjo aukštosios muzikos mokyklos. Tokia tuomet buvo vyriausybės politika. Buvo pasakyta, kad čia nereikia to aukštojo mokslo, kad Lietuva yra žemės ūkio šalis ir tegul jaunimas eina žemės arti. Juk ir J.Naujalis bandė steigti konservatoriją, ir Juozas Gruodis, kuriam tai pavyko tik po ilgų pastangų 1933 metais", – teigė D.Petrauskaitė.
Sunki kova už kultūrą
Profesorė tikino, jog būtent S.Šimkaus asmenybė lėmė, kad vis dėlto pavyko įkurti konservatoriją Klaipėdoje.
"Reikėjo neeilinio užsidegimo, organizacinio talento ir pažinčių aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Juk S.Šimkus subūrė pirmąjį lietuvišką simfoninį orkestrą. O mokykla jau gerokai vėliau pavadinta jo vardu. Ir S.Šimkus tikrai to vertas", – įsitikinusi prof. D.Petrauskaitė.
Po septynerių metų veiklos 1930 m. Klaipėdos konservatorija buvo uždaryta, jos vietoje liko nedidelė privati muzikos mokykla, kuri į jokį aukštosios mokyklos statusą negalėjo pretenduoti.
"Kai vokiečiai čia ėmė galvas kelti, tik tada Lietuvos vyriausybė susigriebė, kad Klaipėdos krašte reikia stiprinti lietuvišką kultūrą. Tada prisiminė ir konservatoriją, bet buvo per vėlu", teigė D.Petrauskaitė.
Tarsi lietuviškas gruzinas
S.Šimkus buvo įdomi asmenybė, didelio temperamento, ūmus, neišsenkamos energijos. Dažnai būdavo geros nuotaikos, nekreipdavo dėmesio į smulkmenas, karštai griebdavosi naujų darbų, nepasižymėjo taupumu, nevengdavo naujų pažinčių, pobūvių.
Pasakojama, kad savo charakteriu jis buvo labai ypatingas, ypač veržlus, nesutinkantis su kitų nuomone, neinantis į kompromisus.
S.Šimkus manė, kad daugeliu atveju jis yra teisus, buvo labai impulsyvus, tarsi koks vulkanas.
"Jis netgi savo būsimą žmoną jėga pagrobė iš klebonijos, kur ji gyveno, nes buvo klebono giminaitė. Jo žmona buvo labai jautri ir trapi moteris. S.Šimkus ja labai susižavėjo ir susituokė. Kompozitorius tikrai neeilinė asmenybė, tarsi koks lietuviškas gruzinas, jis nebuvo labai lyriškas ar flegmatiškas", – pasakojo D.Petrauskaitė.
Mokslininkė, rašydama knygą, rinko buvusių S.Šimkaus mokinių atsiminimus, tai šie prisiminė, kad pirmosiose eilėse per repeticijas sėdintieji ir per galvą batuta nuo jo gaudavo ir už plaukų jis mokiniams papešdavo.
Mokiniai neslėpė, kad S.Šimkaus bijojo, bet pripažino, kad jiems buvo kaip tėvas, nes buvo atvykę iš kaimų.
S.Šimkus parūpino jiems bendrabutį, nemokamo maisto. Jaunuoliams tai buvo labai didelė parama.
Maištas prieš orkestro despotą
Buvo metas, kai Klaipėdos konservatorijos įkūrėjas dėl pernelyg diktatoriško būdo netgi buvo atleistas iš direktoriaus pareigų.
"Susikirto su mokiniais, nes mokykloje diktavo savo tvarką. Jis protegavo vienintelį specialybės dalyką – tik groti orkestre nežmoniškai daug valandų – nuo ryto iki nakties. Būdavo, kad net naktį eidavo žadinti mokinių tam, kad surengtų papildomą repeticiją. O pagal programą mokiniams priklausė ir kiti dalykai, bet S.Šimkus liepdavo pas kitus dėstytojus neiti, tik – pas jį", – kuriozinių momentų apie legendinį konservatorijos kūrėją atskleidė D.Petrauskaitė.
Esą tada kilo moksleivių streikai prieš S.Šimkų, kad jis nevykdo patvirtintų programų, pagal kurias jie turi mokytis.
Žinoma, ir kiti pedagogai buvo nepatenkinti, kad mokiniai neidavo į jų pamokas, o tik – į orkestrą.
"Dėl to ir kilo tas "sukilimas", buvo grasinama su S.Šimkumi net fiziškai susidoroti, net policija buvo atvykusi į konservatoriją, išsigandusi būsimų ekscesų. Tada Švietimo ministerija pasiūlė S.Šimkui pasitraukti, ir direktoriaus pareigas pradėjo eiti toks Juozas Žilevičius. Lig tol jis buvo S.Šimkaus dešinioji ranka, čia dirbo, dėstė teorinius dalykus. S.Šimkui išėjus, orkestrui ėmė vadovauti kitas žmogus. Orkestro lygis ėmė smukti, mokyklos aureolė ėmė gesti", – teigė D.Petrauskaitė.
Tada tie patys mokiniai ėmė rašyti S.Šimkui laiškus, kad jis grįžtų. Ir jis grįžo, vėl ėmė vadovauti konservatorijai, o J.Žilevičius po pusmečio visam laikui išvyko į Ameriką. Abiejų sampratos apie pedagogiką buvo skirtingos.
Muzikas – ir anekdotų herojus
Dėl savo audringo būdo S.Šimkus negalėjo likti nepastebėtas ir to meto satyrikų. Apie šį garsų muziką tarpukario žurnaluose vis pasitaikydavę juokų. Vienas toks anekdotas išspausdintas "Aitvare".
"Klaipėdoje, priešais "Ryto" viešbutį stovėdamas ubagas griežia smuiku vienos mūsų kompozitoriaus S.Šimkaus komponuotos liaudies dainelės motyvą. Staiga atsiveria viešbučio langas, pasirodo raudonas pilnas veidas – tai pats kompozitorius. "Po šimts velnių, – susikeikė jis. – Nejaugi tu, avies galva, nepastebi, kad vietoj fis-mol turi f-dur imti?" Kitą dieną S.Šimkus ties Berliner Hof mato tą patį muzikantą apspiestą žioplių, su iškaba ant krūtinės: "Kompozitoriaus S.Šimkaus mokinys" (šioje citatoje ir kitose kalba netaisyta – A.D.).
"Aitvaras" net skiltyje "Meteorologijos stoties pranešimas apie rytdienos orus" atrado vietos kompozitoriaus pavardei.
"Laisvės alėjoje: debesys iš neištirtos lig šiol medžiagos ir lietus iš žemės. Aleksote: ruduo, varlės posėdžiauja fizikos-chemijos institute ir rengiasi išlėkti į šiltuosius kraštus. Rotušės aikštėje: priešpiet – saulėta, po pietų – mėnesiena. Šančiuose: polska pavietrė ir brazilfoniškos dujos. Slabodkėje: rytą – mėnesiena, dieną – sniegas, naktį – auksakaliai bruzda. Provincijoje. Panevėžys: neapsakoma kaitra, žydi magnolijos, finikai noksta. Šiauliuose: vis dar nepastovu. Rokiškyje: patapui nesibaigiant, pradėta statyti arka, gyventojai žada plaukti į Šatrijos kalną. Klaipėdoje: štilštandas, štumzinas, devynios galybės donerveterių ir Šimkus konservatorijoje."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lankytojams duris vėl atveria Palangos burmistro J. Šliūpo muziejus
Lankytojams šeštadienį duris vėl atveria Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus – vienas iš trijų regioninių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių. ...
-
„Skrajojantis olandas“ operos gerbėjus paskatino atrasti Klaipėdą
„Siūlau šiam pastatymui suteikti geriausios praėjusių metų operos apdovanojimą“, – tokius ir panašius susižavėjimo komentarus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro youtube paskyroje po Richardo Wagnerio operos „Sk...
-
Klaipėdiečių festivalyje – muzika apie vėją ir pavasarį
Klaipėdos koncertų salės interneto kanalais balandžio 14 d. 18.30 val. skambės vėjo ir pavasario įkvėpta festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ programa „Tas delsiantis vėjas“. Koncertuos orkestro „Kremerata Baltica&ld...
-
Konkursas „Klaipėdos knyga 2020“: poezija, pamokslai ir vienos bažnyčios istorija
Dėl skaitomiausio ir gražiausio titulų 15-ajame konkurse „Klaipėdos knyga 2020“ konkuruoja beveik keturios dešimtys leidinių, gimusių Lietuvos pajūryje. Tarp jų – vaizduojamojo meno fotoalbumai, grožinės literatūros knygos, ...
-
Festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“ skambės didingoji „Atvelykio Gloria“
Festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ tęsia virtualią kelionę pas klausytojus ir Atvelykio sekmadienį kviečia valandą praleisti su Antonio Vivaldi muzika. ...
-
Uostamiesčio Parodų rūmuose – šiuolaikinės kultūros refleksijos1
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo šio penktadienio 16 val. bus eksponuojama Vitos Opolskytės ir Kazimiero Brazdžiūno kūrinių paroda „X / Y“. ...
-
Besiilgintiems kelionių – knyga apie Portugaliją
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka šį penktadienį 17 val. surengs virtualų Aistės Masionytės knygos „Portugalija. Atrasti. Mylėti. Ilgėtis“ pristatymą. Renginio transliacija vyks bibliotekos fei...
-
Klaipėdos galerija „Si:said“ pradeda devintąjį parodų sezoną1
Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos galerijoje „Si:said“ (Daržų g. 18) pradės veikti palangiškio dailininko Raimondo Daukšos personalinė objektų ir tapybos paroda „Ultima Thule“. ...
-
Pajūrio gyventojams – pažintis su Palangos kurorto muziejumi
2021 m. balandžio 8 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka kviečia į tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ transliaciją – pažintį su leidiniu „Palangos kurorto muziejus&ldq...
-
Į Velykų kulminaciją ves motetai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras balandžio 3 d. 18 val. publikai dovanos virtualų sakralinės muzikos koncertą „Una hora“, kuriame skambės kompozitoriaus, choro dirigento bei vargonininko Juozo Naujalio motetai. ...