- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pasididžiavimas: garbingą sukaktį mininti S.Šimkaus konservatorija šiandien didžiuojasi savo auklėtiniais, nes ne vienas jų tapo žymiais kūrėjais ar muzikos pedagogais.
-
Pagerbimas: minint pirmosios Lietuvoje konservatorijos įkūrėjo 80-ąsias gimimo metines, 1967 metais mokyklai suteiktas S.Šimkaus vardas.
-
S.Šimkus (šioje nuotraukoje su krikšto dukra Angele Sodeikaite) – vienas charizmatiškiausių tarpukario Klaipėdos kultūros veikėjų.
Satyrikai nepraleido ir kompozitoriaus pasitraukimo iš Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus posto.
"Mūsų mylimas kompozitorius S.Šimkus "linksmai" apleido Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus vietą, protestuodamas, kad su juo nekorektiškai pasielgta ir kad jis išmestas nešvariu kovos būdu. Visa tai padarę "trubadūrai" auklėtiniai. Be to, kompozitorius Šimkus įsitikinęs, kad su jo pasitraukimu iš muzikos mokyklos vadovybės Lietuvoje muzika išnyksianti, ko neturėtų būti. (Apverktinas dalykas. Red.) Mokyklai vadovauti įsiveržė muzikas Žilevičius. Auklėtiniai nenusiminę, nes Žilevičius turįs surinkęs daug iš senovės užsilikusių birbynių, švilpukų, ragų ir t. t., su kuo turės užsiėmimo. Kompozitorius Šimkus išplaukė Amerikon. Svirplys muzikontas."
Vyro mirties neištvėrė
S.Šimkus mirė būdamas 56-erių Kaune, per patį Antrojo pasaulinio karo įkarštį, 1943 m. spalį, nuo kažkokios kepenų ligos. Niekas tada netyrė ir neišsiaiškino, kas jį pražudė. Kompozitoriaus mirtis smarkiai paveikė jo žmoną.
"S.Šimkaus žmona buvo jo išlaikoma. Jinai jį garbino – jis buvo jos gyvenimo atrama ir valdovas. Kai jis mirė, jai buvo nepaprastai sunku. Karo metais jos sūnūs slapstėsi ir nuo vokiečių, ir nuo rusų. Paskui jie pasitraukė į Vokietiją, ir S.Šimkaus našlė liko visai viena. Ji nebežinojo, kur jos vaikai. Moteris neatlaikė šių išbandymų ir nusiskandino šulinyje. Jos istorija buvo labai tragiška", – liūdną garsiojo kompozitoriaus sutuoktinės baigtį papasakojo D.Petrauskaitė.
Šiuo metu Aleksote buvusi Šimkų sodyba perduota jėzuitams.
"Tokios charizmatiškos asmenybės kaip S.Šimkus per visą Lietuvos muzikos istoriją daugiau nežinau. Nė vienas jų negali su juo lygintis. S.Šimkus buvo tokia figūra, kad jis į jokius rėmus netilpo", – pabrėžė D.Petrauskaitė.
Tradicijas tęsia kolegos
Garsiojo kompozitoriaus įkurta muzikantų kalvė Klaipėdoje – S.Šimkaus konservatorija dabar yra gimnazijos tipo įstaiga, skirta 15–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų muzikai.
Per visus konservatorijos gyvavimo metus buvo daugybė permainų – S.Šimkaus įkurta kaip privati muzikos mokykla, po kelerių metų buvo suvalstybinta, 1930-aisiais ji netgi buvo uždaryta, atkurta po 7 metų.
Paskui, kraštą aneksavus Vokietijai, konservatorija perkelta į Šiaulius.
Po Antrojo pasaulinio karo vėl sugrąžinta į Klaipėdą.
Mokykla vadinta ir septynmete muzikos mokykla, ir technikumu. O minint jos kūrėjo 80-ąsias gimimo metines, 1967 metais mokyklai suteiktas S.Šimkaus vardas.
13 pastarųjų metų Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijai vadovaujanti Loreta Jonavičienė džiaugiasi, kad visus tuos metus įstaiga ruošė profesionalius muzikos atlikėjus ir pedagogus.
Šiuo metu čia mokosi 120 moksleivių. Dauguma – ne klaipėdiečiai. 98 vaikai yra iš kitų miestų, nes regiono miestai tokių mokyklų neturi.
Vaikams čia suteikiamas bendrabutis, nemokamas maitinimas, apmokamos kelionės išlaidos namo.
"Jie čia turi visas sąlygas ugdyti savo talentus. Mūsų konservatorijos reikšmė Klaipėdos kraštui neabejotina. Juk Lietuvos muzikinės kultūros ištakos yra būtent iš čia", – neslėpė L.Jonavičienė.
S.Šimkaus biografijos faktai
Gimė 1887 m. sausio 23 d. Seredžiaus valsčiuje mažažemių valstiečių šeimoje.
Nuo 9 m. muzikos mokėsi pas vietos vargonininką, 1897–1900 m. – J.Naujalio vargonininkų ir dirigentų kursuose Kaune, dainavo mėgėjų choruose.
Nuo 1904 m. dalyvavo lietuviškųjų vakarų veikloje, organizavo chorus, rengė koncertus, užrašinėjo liaudies dainas.
Mokėsi Varšuvos muzikos instituto vargonų klasėje pas prof. J.Surzyńskį, vadovo Varšuvos lietuvių draugijos chorui.
1908–1914 m. stažavosi Peterburgo konservatorijoje, vadovavo lietuvių chorams. Be studijų, dėstė muziką Šv.Kotrynos bažnyčios katalikų gimnazijoje, kaip chormeisteris bendradarbiavo su Č.Sasnausku.
1915 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pasiųstas į JAV rinkti aukų. Ten jis organizavo lietuvių chorus, rengė koncertus, statė operetes JAV miestuose, leido žurnalą "Muzika".
1921–1922 m. studijavo kompoziciją Leipcigo ir Berlyno konservatorijose.
1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, joje dėstė, 1924–1927 m. ir 1928–1930 m. buvo jos direktorius. Čia subūrė simfoninį orkestrą.
1930–1933 m. Valstybės teatro dirigentas, 1933–1936 m. – Vytauto Didžiojo universiteto mišraus choro vadovas ir Švietimo ministerijos muzikos inspektorius.
Daug prisidėjo prie pirmųjų Lietuvos dainų švenčių (1924, 1928 m.) rengimo, buvo jų dirigentas. Nuo 1942 m. – Kauno konservatorijos profesorius.
Svarbesni jo kūriniai: surinktos ir harmonizuotos dainos "Ūžia girelė", "Oželis", "Tykus buvo vakarėlis", "Mes padainuosim", "Ko vėjai pučia", "Pamylėjau vakar", "Aš augau pas tėvelį", chorinė daina "Vėjo dukra" (F.Kiršos žodžiai), simfoninė poema "Nemunas".
Sukūrė žinomą dainą "Lietuviais esame mes gimę" (Georgo Sauerweino tekstas), tapusią Mažosios Lietuvos himnu.
Kompozitorius gerai pažinojo mūsų liaudies kūrybą ir paliko užrašęs apie 1,2 tūkst. liaudies dainų, melodijų ir tekstų. Dauguma jų ir dabar įeina į profesionalų bei mėgėjų atlikėjų repertuarą.
Mirė 1943 m. spalio 15 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Šaltinis: vikipedija.lt
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos menininkams – prestižiniai apdovanojimai
Švenčiant Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre Lietuvos menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“ už 2023 metų kūrybinius pasiekimus. Tarp jų apdovanojimus gavo net šeši Klaipėdoje kūrę ...
-
„Auksiniai svogūnai“ grįžo: suskaičiuoti ir apdainuoti ryškiausi politikos herojai ir nusidėjėliai5
Pandemijos pristabdyti, bet dar labiau subrendę, legendiniai, fantastiški, ryškiausiomis žvaigždėmis ir sąmoju spindintys, politikos nusidėjėliams akis graužiantys Lietuvos humoro apdovanojimai „Auksiniai svogūnai“ sugrįžo....
-
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteikti kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščia...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...