Klaipėdai trūksta S. Šimkaus

Satyrikai nepraleido ir kompozitoriaus pasitraukimo iš Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus posto.

"Mūsų mylimas kompozitorius S.Šimkus "linksmai" apleido Klaipėdos muzikos mokyklos direktoriaus vietą, protestuodamas, kad su juo nekorektiškai pasielgta ir kad jis išmestas nešvariu kovos būdu. Visa tai padarę "trubadūrai" auklėtiniai. Be to, kompozitorius Šimkus įsitikinęs, kad su jo pasitraukimu iš muzikos mokyklos vadovybės Lietuvoje muzika išnyksianti, ko neturėtų būti. (Apverktinas dalykas. Red.) Mokyklai vadovauti įsiveržė muzikas Žilevičius. Auklėtiniai nenusiminę, nes Žilevičius turįs surinkęs daug iš senovės užsilikusių birbynių, švilpukų, ragų ir t. t., su kuo turės užsiėmimo. Kompozitorius Šimkus išplaukė Amerikon. Svirplys muzikontas."

Vyro mirties neištvėrė

S.Šimkus mirė būdamas 56-erių Kaune, per patį Antrojo pasaulinio karo įkarštį, 1943 m. spalį, nuo kažkokios kepenų ligos. Niekas tada netyrė ir neišsiaiškino, kas jį pražudė. Kompozitoriaus mirtis smarkiai paveikė jo žmoną.

"S.Šimkaus žmona buvo jo išlaikoma. Jinai jį garbino – jis buvo jos gyvenimo atrama ir valdovas. Kai jis mirė, jai buvo nepaprastai sunku. Karo metais jos sūnūs slapstėsi ir nuo vokiečių, ir nuo rusų. Paskui jie pasitraukė į Vokietiją, ir S.Šimkaus našlė liko visai viena. Ji nebežinojo, kur jos vaikai. Moteris neatlaikė šių išbandymų ir nusiskandino šulinyje. Jos istorija buvo labai tragiška", – liūdną garsiojo kompozitoriaus sutuoktinės baigtį papasakojo D.Petrauskaitė.

Šiuo metu Aleksote buvusi Šimkų sodyba perduota jėzuitams.

"Tokios charizmatiškos asmenybės kaip S.Šimkus per visą Lietuvos muzikos istoriją daugiau nežinau. Nė vienas jų negali su juo lygintis. S.Šimkus buvo tokia figūra, kad jis į jokius rėmus netilpo", – pabrėžė D.Petrauskaitė.

Tradicijas tęsia kolegos

Garsiojo kompozitoriaus įkurta muzikantų kalvė Klaipėdoje – S.Šimkaus konservatorija dabar yra gimnazijos tipo įstaiga, skirta 15–18 metų mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų muzikai.

Per visus konservatorijos gyvavimo metus buvo daugybė permainų – S.Šimkaus įkurta kaip privati muzikos mokykla, po kelerių metų buvo suvalstybinta, 1930-aisiais ji netgi buvo uždaryta, atkurta po 7 metų.

Paskui, kraštą aneksavus Vokietijai, konservatorija perkelta į Šiaulius.

Po Antrojo pasaulinio karo vėl sugrąžinta į Klaipėdą.

Mokykla vadinta ir septynmete muzikos mokykla, ir technikumu. O minint jos kūrėjo 80-ąsias gimimo metines, 1967 metais mokyklai suteiktas S.Šimkaus vardas.

13 pastarųjų metų Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijai vadovaujanti Loreta Jonavičienė džiaugiasi, kad visus tuos metus įstaiga ruošė profesionalius muzikos atlikėjus ir pedagogus.

Šiuo metu čia mokosi 120 moksleivių. Dauguma – ne klaipėdiečiai. 98 vaikai yra iš kitų miestų, nes regiono miestai tokių mokyklų neturi.

Vaikams čia suteikiamas bendrabutis, nemokamas maitinimas, apmokamos kelionės išlaidos namo.

"Jie čia turi visas sąlygas ugdyti savo talentus. Mūsų konservatorijos reikšmė Klaipėdos kraštui neabejotina. Juk Lietuvos muzikinės kultūros ištakos yra būtent iš čia", – neslėpė L.Jonavičienė.

S.Šimkaus biografijos faktai

Gimė 1887 m. sausio 23 d. Seredžiaus valsčiuje mažažemių valstiečių šeimoje.

Nuo 9 m. muzikos mokėsi pas vietos vargonininką, 1897–1900 m. – J.Naujalio vargonininkų ir dirigentų kursuose Kaune, dainavo mėgėjų choruose.

Nuo 1904 m. dalyvavo lietuviškųjų vakarų veikloje, organizavo chorus, rengė koncertus, užrašinėjo liaudies dainas.

Mokėsi Varšuvos muzikos instituto vargonų klasėje pas prof. J.Surzyńskį, vadovo Varšuvos lietuvių draugijos chorui.

1908–1914 m. stažavosi Peterburgo konservatorijoje, vadovavo lietuvių chorams. Be studijų, dėstė muziką Šv.Kotrynos bažnyčios katalikų gimnazijoje, kaip chormeisteris bendradarbiavo su Č.Sasnausku.

1915 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pasiųstas į JAV rinkti aukų. Ten jis organizavo lietuvių chorus, rengė koncertus, statė operetes JAV miestuose, leido žurnalą "Muzika".

1921–1922 m. studijavo kompoziciją Leipcigo ir Berlyno konservatorijose.

1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, joje dėstė, 1924–1927 m. ir 1928–1930 m. buvo jos direktorius. Čia subūrė simfoninį orkestrą.

1930–1933 m. Valstybės teatro dirigentas, 1933–1936 m. – Vytauto Didžiojo universiteto mišraus choro vadovas ir Švietimo ministerijos muzikos inspektorius.

Daug prisidėjo prie pirmųjų Lietuvos dainų švenčių (1924, 1928 m.) rengimo, buvo jų dirigentas. Nuo 1942 m. – Kauno konservatorijos profesorius.

Svarbesni jo kūriniai: surinktos ir harmonizuotos dainos "Ūžia girelė", "Oželis", "Tykus buvo vakarėlis", "Mes padainuosim", "Ko vėjai pučia", "Pamylėjau vakar", "Aš augau pas tėvelį", chorinė daina "Vėjo dukra" (F.Kiršos žodžiai), simfoninė poema "Nemunas".

Sukūrė žinomą dainą "Lietuviais esame mes gimę" (Georgo Sauerweino tekstas), tapusią Mažosios Lietuvos himnu.

Kompozitorius gerai pažinojo mūsų liaudies kūrybą ir paliko užrašęs apie 1,2 tūkst. liaudies dainų, melodijų ir tekstų. Dauguma jų ir dabar įeina į profesionalų bei mėgėjų atlikėjų repertuarą.

Mirė 1943 m. spalio 15 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Šaltinis: vikipedija.lt



NAUJAUSI KOMENTARAI

Idomi tema

Idomi tema portretas
Dekui uz straipsni, labai idomu.Aciu!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių