Čia svečiavosi viešnia iš kito mūsų šalies pakraščio – etnografė Onutė Drobelienė.
Marcinkonyse, Varėnos rajone, su bendraminčiais įkūrusi šio kaimo etnografijos muziejų moteris ją pažįstančių žmonių yra vadinama unikalių istorijų pasakotoja, senųjų tradicijų žinove, amatų išmanytoja, ji yra ir kelių ansamblių įkūrėja bei vadovė.
Pusketvirto šimto kilometrų į pajūrį važiavusi O. Drobelienė klaipėdiečiams kalbėjo dzūkiškai. Jaukus jos pasakojimas apie adventą, Kūčias ir Kalėdas Dzūkijoje buvo perpintas daugybe linksmų istorijų iš pačios ir jos pažinotų žmonių gyvenimo. Apie burtus, apeigas ir smagius nutikimus viešnia kalbėjo taip vaizdingai, kad rodėsi, jog visa tai teko pačiam matyti ar patirti.
Kol viešnia pasakojo, jai talkinti pasišovusi Klaipėdos etnocentro liaudies dailės studijos koordinatorė, tautinio kostiumo ekspertė, dizainerė Elena Matulionienė, pamokyta O. Drobelienės, liejo žvakes.
Vakaro dalyvių akys klaidžiojo tai į ekraną, kuriame keitėsi Dzūkijos žmonių bei kaimų nuotraukos, tai į liejamas žvakes, tai sustodavo prie emocingosios pasakotojos.
Ryčio Laurinavičiaus nuotr.
Pagyvenusios klausytojos buvo bešnibždančios, kad žiemos meto papročiai visoje Lietuvoje panašūs, bet kai O. Drobelienė ėmė pasakoti apie dzūkų maistą bei kai kuriuos papročius, paaiškėjo, kad tokia nuomonė klaidinga.
Ką jie gamindavo iš grikių, kaip kalbėjo apie jų krašte gausiai augančius grybus, koks buvo dzūkų būdas ir papročiai. Šie ir daugybė kitų klausimų neleido vakaro viešniai greitai atsisveikinti su klausytojais.
Vakaras truko, kol ant kadagio šaknies lanko išaugo virtinė vaško žvakių.
Klaipėdos etnocentro darbuotojai svečių tuščiomis niekada neišleidžia, ir šį kartą viešnią jie apdovanojo klaipėdietiškais suvenyrais.
Naujausi komentarai