Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje antradienį 17 val. vyks žurnalisto ir kultūrologo, Klaipėdos universiteto dėstytojo Kęstučio Meškio naujos knygos „Kultūra kaip būtis. Žmonės. Įvykiai. Kontekstai“ sutiktuvės.

Renginyje dalyvaus autorius, aktorė Virginija Kochanskytė, žurnalistas, leidėjas Antanas Stanevičius, rašytojas, psichologas dr. Vytautas Čepas, literatūrologė prof.dr. Roma Bončkutė. Vakaro metu bus rodomi Sąjūdžio laikų Klaipėdos televizijos laidų fragmentai, saksofonu improvizuos Laimonas Urbikas.

Tai jau ketvirtoji K.Meškio knyga, savo turiniu ir forma kiek besiskirianti nuo kitų šio autoriaus akademinių leidinių.
Šioje knygoje – daugiausia jau įvairiuose spaudos leidiniuose publikuoti K.Meškio straipsniai ir keletas jo kolegų publikacijų, apimančių gana platų laikotarpį – nuo 1975-ųjų iki šių dienų, bei keletas autoriaus literatūrinių  bandymų.

Knygos puslapiuose – daug pažįstamų iškilių ir mažiau žinomų pavardžių, susitikimų akimirkų ir pokalbių su kitų kraštų ir Lietuvos bei Klaipėdos kultūros asmenybėmis ir tų dar netolimų įvykių atspindžių. Visa  ši  tekstinė medžiaga padeda autoriui  atskleisti pagrindinį knygos tikslą – suvokti, kaip kultūros įvykiai ir jos žmonės  formuoja miesto kultūrinį veidą ir kaip tie procesai atsispindi konkretaus žmogaus būtyje.

Tam, autoriaus nuomone, turėtų pasitarnauti ir prie dalies knygos tiražo pateiktas kaip priedas DVD su archyvine fotografijų ir filmų, Klaipėdos TV laidų, kurtų dar Sąjūdžio laikais, bei kitų projektų, prie kurių kūrimo pridėjo savo ranką ir jis, archyvinė videomedžiaga, vaizdžiai papildanti knygos turinį.

Knyga tokiu būdu tarsi tampa savotišku autoriaus tinklaraščiu – margaspalve mandala, kai per  dialogą tarp tekstinių žanrų ir medijų formų įvairovės, per gyvenimo kasdienybės ir laiko šurmulį bandoma išskirti tai, kas svarbiausia – suvokti, kaip kultūra formuoja atskiro  žmogaus būtį, kaip ji įprasmina mūsų gyvenimus, atsekti tą dangišką, asmenybę formuojančią mūsų būties vertikalę. Nes, K.Meškio nuomone, „gyvename tiek, kiek atsitiesę nuo kasdienybės, sugebame duoti ir pasisemti iš to gaivaus ir beribio dangaus skliauto – Kultūros“.

Kalbėdamas apie naująjį leidinį, filosofas, hab. dr. Vaclovas Bagdonavičius sakė: „Knygoje gražiai susipina pasaulinė ir lokalinė kultūros vyksmo per tris dešimtmečius plotmės. Klaipėdos kultūrinis gyvenimas išryškėja kaip tarptautinio kultūros vyksmo dalis, kitaip pasakius, pasimato, kaip Lietuvos ir jos uostamiesčio kultūroje pasireiškia ar atsispindi bendrieji pasauliniai procesai... Knyga turi metraščiui būdingų atspindimųjų bruožų, tačiau bene ryškesnis joje analitiškumo, vertinamasis momentas, išreiškiantis autoriaus, kaip kultūros žmogaus, požiūrį ir pilietinę poziciją. Knyga yra vertinga kaip konkretus XX–XXI a. Lietuvos kultūros raiškos atspindys. Šiuo požiūriu ji labai pasitarnaus kultūros tyrėjams. Ji ne mažiau vertinga kiekvienam intelektualesniam skaitytojui, nes paprasčiausiai yra įdomi ir intriguojanti.“