Klaipėdietiška „Varšuvos melodijos“ premjera

Klaipėdos pilies teatras kviečia į trečiąją šio sezono ir 54-ąją teatro kūrybinės veiklos premjerą. Balandžio 8 ir 9 d. Žvejų rūmuose bus parodyta vieno žymiausių šiuolaikinių rusų dramaturgų Leonido Zorino (g. 1924 m.) pjesė „Varšuvos melodija“. Spektaklio režisierius – teatro meno vadovas Alvydas Vizgirda.

Etapinis įvykis

Prieš 50 metų „Varšuvos melodija“ teisę į sceninį gyvenimą išsikovojo po sudėtingų sovietinės realybės ideologijos peripetijų (trys L.Zorino pjesės jau buvo uždraustos rodyti).

1966 m. parašyta „Varšuvietė“ tuomet taip pat sulaukė didelio cenzūros „dėmesio“, nes joje netiesiogiai buvo kalbama apie 1947 m. išleistą įstatymą, draudžiantį TSRS gyventojams tuoktis su užsieniečiais. Maskvos Vachtangovo teatro režisierius R.Simonovas kartu su autoriumi sugebėjo išsaugoti esminius pjesės akcentus, bet teko keisti pavadinimą, keliantį asociacijas su revoliucine daina. Po uždaros „ministerinės“ peržiūros spektaklis gavo cenzorių „vizą“.

„Varšuvos melodija“ vienu metu pasirodė Maskvos Vachtangovo ir tuomečio Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) „Lensovieto“ teatruose, o vaidino jauni, vėliau tapę rusų teatro žvaigždėmis aktoriai Julija Borisova ir Michailas Uljanovas Maskvoje bei Alisa Freindlich ir Anatolijus Solonicynas Leningrade. Pjesė tapo etapiniu rusų dramaturgijos įvykiu ne tik dėl literatūrinių-sceninių naujovių (veiksmo įtampą išlaiko dviejų personažų monologai ir dialogai), bet ir dėl keliamos problemos – teisės mylėti kitatautį – aktualumo.

Stulbinamai populiari

L.Zorino „Varšuvos melodija“ sulaukė didžiulio populiarumo – per vienerius metus ji buvo pastatyta net 93-juose teatruose (!). Lietuvoje šią pjesę Valstybiniame akademiniame dramos teatre 1967 m. režisavo Jonas Jurašas, o vaidino Irena Garasimavičiūtė ir Arnas Rosenas.

Geros melodramos, kaip žinoma, nemiršta. Žymioji L.Zorino pjesė niekada ilgam nedingdavo iš teatro afišų, o šiandien yra vėl itin mėgstama.

Jaudinanti per ilgus metus išsaugotos meilės istorija, kurią sugriovė žiauri sovietinė realybė, – tai sulaužytų likimų ir neišsipildžiusių vilčių istorija. „Varšuvos melodijos“ herojai – Viktoras ir Helena – susitiko atsitiktinai. Jis – karą praėjęs kareivis, dabar studentas ir būsimas technologas-vyndarys, ji – konservatorijos studentė, lenkų dainininkė ir galimai būsima žvaigždė. Du jauni žmonės įsimyli vienas kitą. Juos išskiria Stalino įstatymas. Viktoras ir Helia po 10-ies metų susitinka Varšuvoje, o dar vėliau – Maskvoje. Deja, kartu su prabėgusia jaunyste blėsta ir jų jausmai. Akivaizdu, kad visa, kas geriausia ir brangiausia, likę praeityje...

Pirmas kartas

Klaipėdos pilies teatras ir režisierius A.Vizgirda su L.Zorino kūryba susitinka pirmą kartą. „Varšuvos melodijoje“ – tik du personažai, du vaidmenys ir abu – pagrindiniai, kuriuos kuria Lina Rastokaitė ir Gabrielius Zapalskis. Beje, šių aktorių kūrybinė karjera prasidėjo būtent Klaipėdos pilies teatre (Lina debiutavo Ž.Anujo „Orkestre“, o Gabrielius – S.Cveigo „Amoke“). L.Rastokaitė aktorinio meno mokėsi Klaipėdos universiteto Menų fakultete (dabar – Menų akademija), plačiajai publikai žinoma iš TV serialų („Moterys meluoja geriau“, „Gyvenimo receptai“) ir projektų („Žvaigždžių duetai“, „Muzikinė kaukė“), vaidina „Domino“ teatro spektakliuose. G.Zapalskis baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vaidina teatro laboratorijoje „Atviras ratas“, Keistuolių teatre, Klaipėdos jaunimo teatre.

Spektakliui „Varšuvos melodija“ muziką sukūrė Gintaras Kizevičius, scenografė – Daina Ališauskaitė-Zinovičienė, kostiumų dailininkė – Aina Zinčiukaitė.

Premjera Klaipėdos žvejų rūmų teatro salėje – balandžio 8 ir 9 d. 18 val.

Bilietai – po 5 Eur, moksleiviams, studentams, senjorams ir žmonėms su negalia taikomos nuolaidos. Bilietus platina „Tiketa“ ir www.teatrai.lt.