Pagarba krašto kultūrai

Ši šventė – tai pagarba mūsų krašto kultūros vyksmui, be kurio neįsivaizduojama mūsų tautos ateitis. Tai žvilgsnis į ateitį, deramai prisimenant mūsų tradicijas, mūsų pareigą ir atsakomybę ateities kartoms. Didžiule atsakomybės dvasia, giliu patriotizmu buvo prisodrintos pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių, o ir paskesnės dainų šventės. Todėl visoms kartoms iš laikmečio gilumos iškyla prasmingi Vydūno žodžiai: „Dainoje – tautos dvasia“.

Mažosios Lietuvos lietuvių dainų švenčių tradicijos yra siejamos su XIX a. pabaiga,  kai susikūrusios pirmosios lietuvių giedotojų draugijos, dažniausiai inspiruotos Vydūno veiklos ir raginimų Mažojoje Lietuvoje – Tilžėje, Rambyne ir kitur rengė gana gausias lietuviškas chorų šventes. Ir tai nebuvo atsitiktinis reiškinys, o nuosekli lietuvininkų veikla, kuriai didelį poveikį turėjo ilgalaikė Mažosios Lietuvos bendra istorinė ir kultūrinė aplinka bei reiškiniai, skatinę visokiausiomis priemonėmis ginti ir saugoti lietuvybę. Šiame krašte atsirado pirmoji lietuviška knyga, spauda, čia surinktos, užrašytos ir į rinkinius sudėtos lietuvių liaudies dainos, o kur dar pirmoji lietuviška spauda, knygnešystė, kuri turėjo didelės įtakos ir visos Lietuvos tautiniam atgimimui. Šiame krašte palankią dirvą rado Vydūno mąstysena ir darbai.

1927-ųjų birželio 6 d. Klaipėdos miestas, kartu ir visa Mažoji Lietuva atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę. Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių dėka bei krašto Direktorijos sutelktomis pastangomis šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija.

Gyvenimo gaida

Manęs dažnai klausia, o kas iš tų dainų švenčių, kokia iš jų nauda, kam jos reikalingos šiuolaikiniame globaliame, virtualiame, integraliame medijų pasaulyje, kur komunikacija prasideda ir baigiasi neišeinant iš namų, kur tradicinės kultūrinės ir tapatumo skirties linijos ištirpsta, niveliuojasi, kur didžiausia vertybė yra pragmatizmas, o visa kita tampa nesvarbu.

Tada imu ir pagalvoju, kad tokius klausimus užduoda ne tik man, kad to klausdavo ir mūsų pirmtakų – pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės kūrėjų, organizacinio komiteto narių ir rengėjų – A.Brako, Endriuso Borcherto, Jurgio Bruvelaičio, Anso Bruožio, Viktoro Gailiaus, Martyno Labrenco, Vydūno, A.Vaičiūno ir kitų. Gal ir todėl, kreipdamasis į tautiečius pirmojoje Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventėje bei straipsnyje „Lietuvių daina ir dainavimas Prūsų Lietuvoje“, skirtame Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventei, Vydūnas rašė: „Yra žmonių, kurie tokio vidaus gyvumo, kuriems širdis yra tokia pilna, kad visas žmogus tarsi skamba. Ir tad kartais šis vidaus gyvumas apsireiškia girdimai, sakoma, žmogus dainuojąs. Bet mėginant giliau dalyką, aiškėja, kad minimas dainavimas yra prasilaužimas ypatingos, bet pastovios žmogaus būsenos. Todėl jo daina ir neturi tikros pabaigos, gal ir nėra jai tikros pradios. Pradia, kaip ir pabaiga, glūdo žmogaus širdyje. Ir daina, ir dainavimas yra be dėsnių, kurie duoti iš aplinkos. Abiem pareina ypatingumas iš jautiantiojo ir dainuojantiojo žmogaus. Koks jis, tokia yra ir jo daina, ir dainavimas. Daina, išdainuota, lyg vėl pasislepia žmogaus viduje. Čia jos namai, jos tėviškė.“

Kitame straipsnyje „Gyvenimo giesmė“ knygoje „Mažosios Lietuvos lietuvių šventė“ 1927-aisiais Vydūnas rašė: „Šventė pirmiausia yra tyla. (...) Švęsti yra giedoti iš savo sielos gelmių, reiškia nešti savo, būtent žmogiškumo, balsą į pasaulį...“ Tos pačios knygos kitame straipsnyje „Tautos Gyvenimo Giesmė“ Vydūnas teigė: „...Giesmės ir dainos yra toks jau kiekvienos tautos skirtingumo požymis, kaip visi kiti jos gyvybės ir gyvenimo reiškiniai, būtent jos manymas, jos ūpas, jos palinkimai, jos kalba ir žodžiai, jos veikimai bei darbai. Giesmės ir dainos tik ryškiau atgarsi tautos esmę. Todėl pagaliau ir visa, kuo tauta įrodo, kad ji yra, kad ji gyva, vadinama jos gyvenimo giesmė, gaida.“

Esmė ir prasmė

Taigi jau tada buvo suformuoti aiškūs idėjiniai filosofiniai dainų švenčių pagrindai bei tradicijos, apibrėžtas jų aktualumas. Labai taikliai profesorius Regimantas Gudelis straipsnyje „Vydūnas apie dainų šventes: chorotyros aspektas“ apibūdino Vydūno įžvalgas: „Vydūno mintis veda dar toliau – dainavimas, kūryba nėra galutinis žmogaus tikslas, nes žmogus turi siekti, kad iš jo ir jo tautos gyvenimo apsireikštų kasdien gyvesnis ir tyresnis žmogiškumas. (...) Dainos tautiškumo specifikos klausimą Vydūnas laikė svarbiu; daug apie jį rašė veikale „Tautos gyvata“, o kalboje pabrėžė – tautos giesmė charakterizuoja pačią tautą, atspindi jos skirtingumo požymius, gyvybės ir gyvenimo reiškinius, temperamentą etc. Kuo tauta įrodo, kad ji gyva, vadinama jos gyvenimo giesme, gaida. Tuo Vydūnas, sakytume, yra varpininkų, aukštinusių liaudies dainą kaip vieną svarbiausių etninės būties komponentų, pasekėjas“ („Vakarų Lietuvos muzika“, 85–95 p.).

Istorijos tėkmėje susiformuoja, išsikristalizuoja dainų švenčių samprata. Taigi dainų švenčių esmė ir prasmė yra pati tauta, jos buvimas vienybėje ir dainoje-giesmėje, kalboje ir žodyje, jos siekis parodyti, kad ji yra, kad ji gyva. Per dainą atsiskleidžia jos tyrumas, žmogiškumas. Todėl dainų šventė – tai tautos savęs išpažinimas, tai aktas, kuriuo patvirtiname, kad esame lietuviai su savo giliomis tradicijomis ir tauriomis vertybėmis, kad jas branginame ir saugome, kad esame tvirti ir išdidūs. Dainų šventė – mūsų tautos rodiklis, atspindintis jos stiprybės ir tautiškumo lygį. Akivaizdžiai tai liudija „dainuojanti revoliucija“, kur tautinė daina stojo ir nugalėjo sovietinius tankus, ir tapome laisvi.

Todėl šiandienos globaliame pasaulyje kaip niekada aktualu ne tik išsaugoti, bet ir puoselėti tautos bei dainų švenčių tradicijas, didžiuotis savo kultūriniu palikimu, nes dainų šventė visais laikais buvo tautinio bendrumo ir pilietiškumo stiprintoja.

Kita vertus dainų šventė jungia ir tradiciją, ir šiuolaikiškumą, inovatyvumą. Tai vienas demokratiškiausių ir šiuolaikiškiausių meninių žanrų, vyksmų, kurio įtaiga neabejotina. Dainų švenčių evoliucija Lietuvoje pažengė tolyn tiek savo turiniu, tiek prasmėmis. Gal kartais jos kiek nuklysdavo nuo tų tradicijų, kurios buvo puoselėjamos pradžioje, tačiau pirmųjų dainų švenčių suformuota dvasia ir atsakomybė savo tautai su nūdienos iššūkiais, naujai primena apie save. Todėl labai prasminga apie tai kalbėti, tai priminti sau ir kitiems, ypač jaunajai kartai, kuriai privalome perduoti tą patirtį, kad ji tai perduotų savo vaikams.

Paliudykime, kad esame

Šiemet Lietuvos vakarų krašto dainų šventė vyks dvi dienas ir bus praturtinta jos dalyvių atskirais koncertais miesto visuomenei – rytoj 16 val. vyks koncertas Atgimimo aikštėje. Jame dalyvaus gausus būrys šokių kolektyvų, tautinės muzikos ansamblių ir kapelų, chorų. Sekmadienį 14 val. Atgimimo aikštėje skambės pučiamųjų instrumentų orkestrų muzika. 15.45 val. Klaipėdos kariliono muzikos koncertas pasveikins gausiai susirinkusius kolektyvus ir kariliono varpai 16 val. paskelbs šventės dalyvių iškilmingų eitynių pradžią per miestą – iš Liepų gatvės, Herkaus Manto gatve į Vasaros koncertų estradą, kur 17 val. prasidės Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui.

Šiemetėje dainų šventėje pasirodys per 260 meninių kolektyvų ir daugiau nei 7 tūkst. jų dalyvių iš visos Lietuvos. Šventėje parmatysime platų meninės raiškos spektrą. Tai chorai, etnografiniai ir folkloro ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai. Šventę papuoš pučiamųjų orkestrai, atvykę iš Vakarų Lietuvos miestų. Taigi laukiame gražios dainų šventės, kuroje visi jos dalyviai – dainininkai, šokėjai, muzikantai kartu su žiūrovais įsilies į Lietuvos muzikinės kultūros erdvę, parodydami individualų, savitą braižą, patys dvasiškai praturtėdami, pritraukdami vis daugiau muzikos ir meno gerbėjų.

Išskirtinis šiemetės dainų šventės bruožas, kad dainuosime kartu visi – ir dalyviai, ir, tikėtina, gausiai susirinkę žiūrovai. Kartu pajusime dainos jėgą ir prasmę, tuo paliudydami, kad esame, kad esame vieningi, kad esame tauri, tvirta ir išdidi tauta.

Visų šventės rengėjų bei Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos vardu nuoširdžiai kviečiu visus klaipėdiečius ir jų svečius, šventės rėmėjus ir dalyvius į jubiliejinės dainų šventės renginius, ypač į pagrindinį jos koncertą sekmadienį 17 val. Klaipėdos vasaros koncertų estradoje. Pabūkime kartu, paliudykime, kad esame tauta, mylinti savo kraštą ir jo turtingas tradicijas.