- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje galima susipažinti su „Mažosiomis laivų istorijomis“. Čia tokiu pavadinimu iki birželio pabaigos eksponuojama Lietuvos jūrų muziejaus paroda iš serijos „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla“.
Paroda atspindi muziejaus rinkinyje saugomą laivų modelių kolekciją, pristatydama didžiausią, brangiausią, mažiausią, dramatiškiausią ir kitus modelius. Kai kurių iš jų istorijos – nepaprastos.
Kainavo kaip automobilis
Štai, pavyzdžiui, 1984 m. vilniečiui meistrui Vladimirui Volokanovui už metro nesiekiantį „Bucentaurus“ modelį iš samšito ir raudonmedžio buvo sumokėta itin įspūdinga suma – 8 200 rublių. Už tiek tada buvo galima nusipirkti naują automobilį. „Bucentaurus“ modelis buvo pagamintas iš 2 550 detalių pagal konkrečios apeiginės galeros ikonografinę medžiagą.
160 – tiek laivų modelių ir maketų turi Lietuvos jūrų muziejus.
Šis laivas (ne modelis) buvo pradėtas statyti 1772 m. ir į vandenį nuleistas 1729 m. Dviejų denių laivą aptarnavo 168 irkluotojai, kurie grupėmis po 4 valdydavo 11 m ilgio irklus. Dar 40 jūreivių įgula rūpindavosi laivu. Laivas buvo itin gausiai dekoruotas drožiniais ir auksiniais elementais. Dožo – Venecijos respublikos vadovo – sostas buvo laivo gale. Laivo priekyje – senovės romėnų teisingumo deivės Justicijos, laikančios rankose kardą ir svarstykles, skulptūra. 1797 m. Prancūzijai nukariavus Veneciją, jau po metų Napoleono įsakymu nuo laivo buvo nuimtos visos auksinės dekoracijos ir dalis medinių, siekiant parodyti Prancūzijos imperatoriaus galybę prieš kadaise vieną svarbiausių Europos ekonomikos ir kultūros lopšių. Taip buvo sunaikintas pagrindinis Venecijos respublikos simbolis. Laivo korpusas išliko ir pervadintas „Prama hydra“ naudotas kaip laivas-kalėjimas iki 1824 m.
E. Lasio nuotr.
Dramatiškiausias modelis
O štai barką „Moshulu” galima pavadinti dramatiškiausiu kolekcijos modeliu. Lietuvos jūreivystės istorijai laivas svarbus tuo, kad 1937–1939 m. jame jūrinę praktiką atliko aktyvus jūrų skautas ir buriuotojas Vytautas Bagdanavičius (1920–1942). Keliaudamas aplink pasaulį, jis savo rankomis šį modelį ir pagamino. V. Bagdanavičius savo lėšomis išvyko į jūrinę praktiką šiame burlaivyje. 1940 m. pradžioje, finansiškai padedant valstybei, jis aukso medaliu baigė Švedijos karališkąją jūrų akademiją. Nors ir tėvų atkalbinėjamas vasarą grįžo į okupuotą Lietuvą ir pradėjo tarnybą garlaivyje „Šiauliai”. 1941 m. vasarą laivas, dalyvaudamas Talino evakuacijoje, nuskendo Suomių įlankoje. Įgula buvo nugabenta į Leningradą, kur „kapitalistiniame pasaulyje“ jūrininko amato mokęsis V. Bagdanavičius buvo sovietų suimtas. Laikomas dingusiu be žinios 1941–1942 m. žiemą.
Ne mažiau dramatiška ir paties laivo „Moshulu“ istorija. Jis buvo pastatytas 1904 m. Glazge (Škotija) ir pavadintas „Kurt“. Iki 1914 m. laivas priklausė Hamburgo prekybos kompanijai „G. H. J. Siemers & co“. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, barkas stovėjo JAV Ramiojo vandenyno pakrantės Oregono uoste, kur jį konfiskavo JAV vyriausybė. Tada buvo pakeistas ir pavadinimas į „Moshulu“. Tai senekų indėnų kalba reiškė bebaimį. Dešimt metų šis „bebaimis“ gabeno vilnos, chromo ir medienos krovinius į Šiaurės Amerikos, Australijos, Filipinų ir Pietų Afrikos uostus.1935 m. laivą nusipirkus Gustavui Eriksonui, su Suomijos vėliava plukdė javus iš Australijos į Europą. 1939 m. „Moshulu“ laimėjo paskutines „javų lenktynes“. Lenktynės iš Pietų Australijos Viktorijos uosto į Kvinstauną Pietų Airijoje truko 91 dieną. Po Antrojo pasaulinio karo laivas iki 1970 m. tarnavo kaip plūduriuojantis sandėlis. Tada jį nusipirko JAV restoranų korporacija. Nuo 1975 m. laivas tapo muziejumi su veikiančiu restoranu Filadelfijos centre. Burlaivį galima pamatyti garsiuose filmuose „Rokis“ ir „Krikštatėvis 2“ (jaunasis Vitas Karleonė šiuo laivu atplaukė į Ameriką).
Kabindavo bažnyčiose
Lietuvos jūrų muziejaus rinkinys pradėtas kaupti dar 1967 m., kai buvo įsteigtas Klaipėdos kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius. Šiuo metu tarp daugelio įvairių eksponatų muziejaus ekspozicijose ir saugyklose eksponuojama ir saugoma 160 laivų modelių ir maketų. Tai skirtingų laivų tipų modeliai, atspindintys įvarius laivybos laikotarpius ir kultūrines tradicijas.
Muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis fondų saugotojas, istorikas Romualdas Adomavičius sakė, kad laivų modeliai žmonijos istorijoje buvo naudojami gilioje senovėje įvairioms reikmėms: apeigose, kaip įkapės, namų apyvokos daiktai, meno dirbiniai ar žaislai.
E. Lasio nuotr.
„Pirmieji modeliai daryti iš medžio, molio, bronzos, dramblio kaulo ir švino, – pasakojo istorikas. – Buvo gaminami pakrančių žvejų valčių, prekybos ir karo laivų modeliai. Viduramžių Europoje (nuo XII a.) galerų ir burlaivių (karakų, galeonų ir kt.) modeliai kabinti bažnyčiose, siekiant apsaugoti laivą ir įgulą nuo nelaimių jūroje. Iki XIX a. išliko jūrininkų ir laivų savininkų paprotys „aukoti“ laivus-votus, tikintis sėkmingos kelionės ir apsaugos nuo jūros pavojų. Burlaivis-votas kabo ir Būtingės bažnyčioje, simbolizuodamas iš Šventosios apylinkių kilusių žvejų ir jūreivių auką.“
Statė be brėžinių
Anot R. Adomavičiaus, iki XVIII a. visi laivai statyti be brėžinių. Laivų statytojas prieš pradėdamas darbą užsakovui pagamindavo būsimo laivo iliustraciją – modelį. Jame būdavo galima matyti laivo korpuso formas, denio išdėstymą, rangauto ir takelažo detales.
XIX a. pradžioje Napoleono karuose į nelaisvę paimti jūreiviai (prancūzai ir britai) per ilgus metus, leidžiamus laivuose-kalėjimuose, gamino laivų modelius iš medgalių, plaukų, nuo valgio likusių kaulų. Nuobodi gyvenimo nelaisvėje rutina paskatino savitą meną, kurio egzemplioriai labai vertinami.
1838 m. Londone įkurtas pirmasis laivų modelių buriavimo klubas, būręs konstruktorius prie nedidelių vandens telkinių. XX a. pradžioje išpopuliarėjo mėgėjiškas laivų modelių konstravimas. Medį ir šviną pamažu keitė plastikinės ir alavo detalės bei iš jų paruošti surinkimo komplektai. Tarpukariu modeliavimas tapo populiariu hobiu. Savamoksliai meistrai ir dabar kuria laivų modelius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai
Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. ...
-
„Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei3
Šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant Dmitry Krymov spektakliui „Fragmentas“, aštuntąjį kartą vyko tradicija tapusi „Mūzos“ apdovanojimo įteikimo ceremonija. Apdovanojimą &scaro...
-
Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje
Klaipėdai šiemet minint Švyturių metus, uostamiestyje šiandien vyksta įvairūs renginiai. Vienas jų – ekskursija po Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves, kuriose jau dešimtys klaipėdiečių turėjo galimybę susi...
-
Kare – laikantis Dievo įsakymo?
Bėgant tretiems karo Ukrainoje metams, Lenkijos menininkai susivienijo ir sukūrė parodą „Penktasis Dievo įsakymas“. Joje dėmesys skiriamas ne tik karo žiaurumams išryškinti, bet ir priminti, ką reiškia Dekalogo įsakyma...
-
Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe
Viena populiariausių šių dienų tradicinės lietuviškos pop muzikos grupių „Žemaitukai“ kviečia į savo geriausių ir naujausių dainų koncertą Klaipėdoje. ...
-
Sakurų parke – koncerto repeticija2
Antradienio vakarą daugybė klaipėdiečių skubėjo į Sakurų parką. Šioje erdvėje pirmą kartą nuo jos atvėrimo žmonėms suskambo giesmės – čia vyko Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncerto repeticija. ...
-
Dailininkas kuria istorijas ir paveikslus
Rytoj Baroti galerijoje bus atidaryta kelių knygų autoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Vido Poškaus tapybos ir piešinių paroda. Dailininko darbus inspiravo įvairiausi tekstai. Kartais prasilenkiantys su tikrove, neretai paremti realiais ...
-
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir pianistas D. Golovanovas pristato „Džiazo miestą“1
Balandžio 17 d., Klaipėdos koncertų salėje, festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ metu, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas pristatys intriguojančią muzikinę programą, kurioje susipins d...
-
Klaipėdos teatralams tęsiasi apdovanojimų metas: bus įteikta tradicinė „Mūzos“ nominacija
Praėjęs kovas Klaipėdos teatralams buvo ypač dosnus reikšmingų įvertinimų. Vien Kultūros ministerijos teikiamų „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose klaipėdiečiai ar uostamiestyje sukurti darbai tapo laureatais net še...