Klaipėdos etnokultūros centre – M. Macijauskienės šiaudinių sodų paroda

  • Teksto dydis:

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras miestiečius ir miesto svečius kviečia į Meno kiemą (Bažnyčių g. 4/ Daržų g. 10), kur veikia tradicinių amatų meistrės, meno kūrėjos Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų paroda.

Spalio 5–7 ir 19–21 dienomis 17 val. organizuojamos trijų dienų sodų pynimo dirbtuvės. Jose M. Macijauskienė supažindins su šiaudinių sodų tradicija bei pamokys šiaudinių sodų pynimo amato.

Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybe pripažinta šiaudinių sodų tradicija – viena seniausių šalies paprotinės liaudies dailės rūšių. Parodoje pristatomi meistrės kūriniai perteikia šio seno amato tradicijų ir kūrybiškumo dermę. Didelis karkasinis erdvinis šiaudinis vėrinys – sodas tradicinėje kultūroje dar vadinamas „voru“, „liktoriumi“, „širšuonu“, „žarandėliu“, „dangumi“ ir net „rojumi“.

Sodai nuo seno buvo daromi ypač puošnūs, dekoruoti paukščiais, girliandomis, smulkiais vėrinukais. Juose užkoduota tobulo pasaulio sukūrimo idėja. Kaip turtingo ir prasmingo gyvenimo linkėjimas sodas buvo dovanojamas jaunavedžiams ir kabinamas virš vestuvinio stalo. Gimus vaikui buvo įprasta pakabinti sodą, o ruošiantis Kūčioms, Velykoms – ir kitus šiaudinius dirbinius. Klaipėdos krašte žinomas paprotys švenčiant sutvirtinimo šventę iš nendrių arba šiaudų pintais sodais puošti mokyklos klasę, papuošti sodu namus dukros gimtadienio proga.

Kūrėja įsitikinusi, jog sodų vėrimo procese svarbiausia – intuicija ir tikslumas. Koks bus dirbinys, aiškėja ilgas valandas „auginant“ šiaudinę kompoziciją. Simetrijai išlaikyti itin svarbu šiaudelių paruošimas – jie turi būti visi kaip vienas – vienodo ilgio, storio ir spalvos. Jei vasaros pabaigoje pražiopsosi momentą, kai javai įgauna gražiausią auksinę spalvą, teks laukti kitų metų žaliavai rinkti, įspėja meistrė. Vienodų darbų ji nėra dariusi, nekopijuoja ir muziejuose saugomų sodų. Svarbu išlaikyti tradicinį stilių, tačiau kūrybai čia taip pat yra vietos. Soduose telpa žemė ir dangus, materija ir dvasia, išskirtinumo suteikia individuali forma ir puošyba. Margaritos kurtuose soduose gali išvysti marių bangavimą, žvejo tinklus, pilnus žuvies, aguonų laukus, bažnyčių bokštus, meiliai burkuojančius paukštukus – kiekvienas kūrinys savitas ir kitoks.

Etnokultūros centro archyvo nuotr.

M. Macijauskienė šiaudinių puošmenų kūrėjų gretose sukasi jau keletą dešimtmečių. Meno kūrėjos darbai buvo eksponuojami Lietuvos Respublikos seime, Lietuvos Nacionalinio muziejaus Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje, Mažeikių muziejuje, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, Klaipėdos etnokultūros centre ir kt.

Meistrė reguliariai veda ir sodų vėrimo užsiėmimus, kurie visuomet susilaukia didelio miestiečių susidomėjimo, neretai tampa mergvakarių ar kitų asmeninių švenčių dalimi. Meistrės kurti šiaudiniai sodai yra sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais.

Parodos lankymas II–VI 11–18 val.

Trijų dienų sodų pynimo dirbtuvės mokamos. Būtina registracija tel. (8 46) 312 113.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių