- Žaneta Skersytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
-
Klaipėdos festivalio scena sujungė meną ir vandenį
Pirmą Tarptautinį Klaipėdos festivalį apvainikavo viltis ir susitaikymas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras istoriniame laivų elinge pristatė dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių premjerą - „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Antra premjera elinge vyks rugpjūčio 14 dieną 21.30 val.
Nuolankiai susitaikyti
Du vienaveiksmius baletus jungia moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia labiau būdinga moterims: „Stabat mater“ atveju moteris nuolankiai priima nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Kūrėjai šokio kalba pasakoja apie susitaikymą, viltį ir viską nuplauna vandeniu. Per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.
Filosofiškai nusiteikusiam žiūrovui klausimų kelia abiejų spektaklių herojų-moterų aplinkos pasirinkimai. Juose galime įžvelgti statistinį „aš“: damos su aukštakulniais – gražiausia jų povyza publikai, sulinkusi – kai niekas nemato, raumenis ne tik grožiui demonstruojantys vaikinai. Kodėl ši minia negina skriaudžiamųjų ar net pasiruošusi padėti juos paaukoti. Kaip buvo prieš šimtus metų, taip ir šiandien. Problemos kartojasi, tačiau vis svarbesniu tampa klausimas: gal mes esame atsakingi ne vien už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome. Kiekvienas atėjęs randa savus atsakymus. Tuo scenos menas ir ypatingas.
Šoko KVMT geriausieji
Spektaklyje „Stabat Mater“ šoko KVMT baleto artistai: Ksenija Jermakova, Danylo Butenko, Oleksandra Borodina, Roman Semenenko, Daria Verovka, Arshak Gyozalyan, Iryna Suslo, Illia Temchenko bei baleto trupės nariai: Viktorija Galvanauskienė, Grytė Krstic, Alvina Krout, Aušra Krasauskaitė, Airisė Gudonytė, Anna Chekmarova, Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Mykhailo Mordasov, Semen Sidenko, Artem Kolbasinskyi. Gyvenimiškos tiesos nagrinėtos ne vien šokio kalba. Baleto artistams talkino G. B. Pergolesi „Stabat Mater“ muziką atlikusi KVMT simfoninio orkestro styginių grupė bei dvi solistės: Beata Ignatavičiūtė ir Viktorija Bakan. Dirigavo KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Vandens tiesiogine prasme užlietame „Šventajame pavasaryje“ ypač įtaigiai į aukojamą moterį įsikūnijo Daria Verovka. Šoko KVMT baleto trupės artistai: Iryna Suslo, Viktorija Galvanauskienė, Grytė Krstic, Oleksandra Borodina, Ksenija Jermakova, Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Arshak Gyozalyan, Roman Semenenko, Illia Temchenko, Mykhailo Mordasov.
Pirmas pastatymas Lietuvoje
Šokio spektaklius elinge sukūrė tarptautinė Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda vadovaujama vieno ryškiausių Europoje šiuolaikinio šokio choreografų, Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovo Edwardo Clugo. „Stabat Mater“ statė choreografas E. Clugas ir jo asistentas Gaj Žmavc, scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ kūrybinėje grupėje be E. Clugo ir G. Žmavc dirbo scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Publikos pripažinimą savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba bei netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis pelniusiam E.Clugui Klaipėda tapo pirmu kūrybiniu uostu Lietuvoje.
Kad taip daugiau!
Šokio spektaklių premjeros apvainikavo pirmą Klaipėdos festivalį, kurio dėka istoriniame elinge buvo galima išvysti pasaulinės publikos dėmesio sulaukusią Richardo Wagnerio operą „Skrajojantis olandas“ bei gėrėtis simfoninės muzikos koncertu į pajūrį prikvietusiu smuiko virtuozą Maksimą Fedotovą.
Publika Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastangas įvertino. Socialinių tinklų platybėse galima rasti daugybę pozityvių atsiliepimų. Architektas Romas Gailius rašo: „lenkiu savo žilą galvą, kad KVMT vadovė Laima Vilimiene nebijo nei vėjo, nei vandens, nei surūdijusio metalo kalno – senuko Pauliaus Lindenau elingo. Ne tai, kad nebijo. Gal truputį ir bijo, bet moka suburti komandą, jai leidžia priimti sprendimus ir jais pasitiki. Ir, menkas „mažmožis“ - suorganizuoja tokiems renginiams finansavimą. Kad taip miestui dar tokią vieną kitą vilimienę! Džiaugiuosi, kad didžiausi priešai – vėjas, vanduo, laivai ir opera, baletas, muzika - tapo neišskiriamais draugais. Nors kol kas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Klaipėdos teatralams bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai
Klaipėdoje kuriantiems teatralams už reikšmingiausius 2023 metų teatro darbus ir nuopelnus pirmadienį bus įteikti „Padėkos kaukės“ apdovanojimai. ...
-
KVMT istorinę praeitį ir ambicingą ateitį sujungs V. Karčiausko sukurtos skulptūrinės miniatiūros6
„Prie senojo muzikinio teatro buvęs akmuo primena samaninį agatą, kuris net vandeniu pjaunant svaido žiežirbas, nes tvirtas ir savitas, kaip ir pati Klaipėdos krašto bei čia kūrusių žmonių istorija“, – sako žinomas skulptor...
-
Tarptautinei teatro dienai – premjera ir žiūrovų pamėgti spektakliai Žvejų rūmuose
Pasitinkant tarptautinę teatro dieną Klaipėdos Žvejų rūmuose kovas buvo paskelbtas teatro mėnesiu. ...
-
Žvejų rūmuose – „Labai asmeniškos dainos“
Kovo 28-ąją 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmai kvies praleisti vakarą su Neda Malūnavičiūte ir Richardu Baniu. Koncertinei programai „Labai asmeniškos dainos“ jie kruopščiai atrinko per 30-ies N. Malūnavičiūtės kūrybin...
-
Legendinis Klaipėdos būgnininkas pasitinka jubiliejų: žinau, kad groti nenustosiu1
Džiazo gerbėjų puikiai žinomas ne tik Klaipėdoje, visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje, būgnininkas Edmundas Federavičius, sutiko pasidalinti savo įspūdingo gyvenimo prisiminimais. ...
-
Lipdukai ant langų – ir paukščiams, ir kariams2
Paukščiai žūva atsitrenkę į langus ne tik pavasarį, didžiųjų migracijų metu, kai kuriose vietose tai aktualu visus metus. Tačiau nebūtina ant stiklų klijuoti juodus plėšrūnų siluetus, galima ir kažką gražaus, svarbu, kad stikla...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – interpretacijos juostų tema
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Velykoms skirta Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų darbų paroda „Pavasaris juostom išaustas“. Šiai parodai jaunieji keramikai nulipdė šimtaraščių juo...
-
Žmonės su klausos negalia Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jausis patogiai1
Artėjant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) naujojo pastato atidarymui ypač daug dėmesio skiriama žmonėms su negalia. ...