Metalo menas ir juvelyrika

Kokia yra šiuolaikinė juvelyrika Lietuvoje? Dažnas į šį klausimą negalėtų atsakyti arba bandytų aiškintis per subjektyvią poziciją šiandienos vartotojiškos patirties kontekste. Kad ir kokia kryptimi plėtotųsi mintys, vienais ar kitais aspektais būtų apie tai, ką šioje parodoje pristatys jaunieji menininkai, išvys žiūrovai ir kas atsidurs tarp jų – diskusijų centre.

Vienintelės universitetinės Metalo meno ir juvelyrikos studijos Lietuvoje yra Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. Ši studijų programa rengia juvelyrikos, metalo menininkus, dizainerius, kalvius. Studijos vykdomos nuosekliai: pirmuose kursuose supažindinama su specializacijomis, suteikiami teorijos, kompozicijos, vizualiosios raiškos medijų, metalo technologijų pagrindai, išugdomi pagrindiniai projektavimo, darbo įgūdžiai. Vėliau užduotys tampa sudėtingesnės, nuo pavienių funkcionalių ir konceptualių objektų sukūrimo pereinama prie gebėjimo tyrinėti užduoties problematiką, kurti kūrinius, autorines kolekcijas, meninius objektus, instaliacijas. Visame studijų procese gerbiamas individualus kiekvienos asmenybės kūrybos potencialas. Be to, studijų programa rengia nacionalines ir tarptautines kūrybines dirbtuves ir parodas Lietuvoje bei svetur. Studentai, absolventai ir dėstytojai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, yra pelnę apdovanojimų ir pripažinimą.

Jonė Bubinaitė. Bakalauro baigiamasis darbas „Laukimas“. 2022 m. (darbo vadovė doc. N. Poškutė-Jukumienė).

Parodoje pristatomi studijų procese vykusių tyrimų (meninių, technologinių, socialinių, tarpdisciplininių) kūrybiniai rezultatai. Rezultatas – tai lyg baltas popieriaus lapas, kuriame nieko rašyti nebereikia, reikia tik įžiūrėti ir gebėti perskaityti. Atkreipiamas dėmesys į beveik neribotas kūrybos galimybes. Juvelyrika pristatoma kaip meno objektas, taip pat išryškinama ir praktinė-taikomoji jos paskirtis. Šiuolaikinė juvelyrika ne tik puošia, ji pajėgi suteikti žmogaus kūnui vienokių ar kitokių prasmių, plėsti asmeninių suvokimų ir interpretacijų lauką. Jei ant baltu sniegu pakloto paviršiaus norisi palikti pėdsaką, tai tas akcentas ir yra juvelyrika. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad juvelyrika šiuolaikinio meno kontekstuose vis dar nepelnytai atsiduria podukros vaidmenyje ir jai nesuteikiama pakankamai reikšmės. Džiugina, kad situacija po truputį keičiasi. Paroda kvies praplėsti matymo ir suvokimo apie šią meno sritį teritoriją, išbandyti ir pasimatuoti jaunųjų menininkų autorinius sprendimus, galiausiai – išdrįsti juvelyriką suvokti kitaip.

Parodos kuratorė – programos vadovė Neringa Poškutė-Jukumienė.

Rugilė Titaitytė. Juvelyrinis objektas iš kolekcijos „Šuka“, V semestro kursinis darbas. 2022 m. (dėstytoja doc. N. Poškutė-Jukumienė).

XII Lietuvos medalių trienalė

Tęstinis projektas, anksčiau vadintas „Respublikine medalių trienale“, atsinaujino. Jam pradedamas taikyti ir tematiškumas. Atsižvelgiant į aktualijas, 2023 m. svarbiausias akcentas yra Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejus. Menininkai specialiai šiai progai sukūrė medalius – taip prisidėdami prie nepaprastos šventės, įamžino šią sukaktį metalo meno kūriniuose.

Medalio menas – nevienadienė, ilgaamžė, šimtametes tradicijas turinti meno rūšis, kurios ypatybė yra gaivinti istorinę atmintį, įamžinti reikšmingus valstybei, tautai, pilietiškumui įvykius, aktualizuoti tai, kas yra prasminga kultūrai ir visuomenei.

Medalio meno ištakos Lietuvoje siekia XVI a., o jo suklestėjimas vyko XX a. 8-ajame dešimtmetyje, būtent pradėjus rengti Respublikinę (1984 m.) ir kiek vėliau (1986 m.) Baltijos medalių trienales. Kasmetė medalių kūrimo kalvė yra Telšių kūrybinės stovyklos.

Šiuolaikybėje medalio meno ribos yra išplitusios, jos kartais įgauna ir mažosios plastikos formas ar atitolsta nuo pirminės medalio paskirties, t. y. įamžinimo. Menininkai nuolat improvizuoja, ieško naujų išraiškos priemonių ir medžiagų savo idėjoms įgyvendinti. Šalia medalio atsirado medalio objekto sąvoka, dėl to dailininkų sukurti darbai tinka tiek istorinių muziejų, tiek šiuolaikinio meno kolekcijoms. Įvairios formos, naujos medžiagos ir beribis istorinių bei šiuolaikinių temų horizontas medalio meną praturtina, skatina jo atsinaujinimą. Tad tęstinis projektas aktualus tuo, kad palaiko itin retos, nišinės medalininkystės srities tradiciją ir skatina jos raidą. Kas trejus metus rengiamas projektas turi laiko subręsti, reprezentuoti naujausias pastarųjų trejų metų medalio meno tendencijas, pristatyti ne tik pripažintus, bet ir jaunus kūrėjus.

Antanas Olbutas. Lietuvos žalioji sostinė Vilnius. 2023 m.

Parodoje pristatomi 22 menininkų darbai. Tai Petras Baronas, Lina Kalinauskaitė, Benas Narbutas, Skaistė Žilienė, Liutauras Griežė, Asta Vasiliauskaitė, Antanas Olbutas, Antanas Šėmis, Danius Drulys, Petras Gintalas, Petras Repšys, Gvidas Latakas, Gediminas Žuklys, Remigija Vaitkutė, Neringa Kalvaitytė, Ugnė Burvytė, Romualdas Inčirauskas, Daumantas Kučas, Aušra Jasiukevičiūtė, Jurgis Paulauskas, Dominyka Gulbinaitė, Airidas Skublickas.

Projekto kuratorė – Lina Kalinauskaitė.

Klaipėdos galerijoje abi parodos veiks iki gruodžio 30 d.

Klaipėdos galerijos darbo laikas: trečiadieniais–penktadieniais 12–19 val., šeštadieniais 11–16 val. Valstybinių švenčių dienomis galerija nedirba.