„Klaipėdos knyga 2020“: kultūros palikimo ir gamtos atodangos

  • Teksto dydis:

Dėl skaitomiausio ir gražiausio titulų 15-ajame konkurse „Klaipėdos knyga 2020“ konkuruoja beveik keturios dešimtys leidinių, gimusių Lietuvos pajūryje. Klaipėdos metų knygos rinkimus karantino sąlygomis organizuojanti Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, prieš paskelbdama balsavimo pradžią, jau trečią mėnesį rengia virtualius konkurse dalyvaujančių knygų pristatymus, susitikimus su autoriais ir leidėjais.

Bibliotekų leidiniai

2020-aisiais abi Klaipėdos bibliotekos minėjo garbingas sukaktis: uostamiesčio savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka – šimtmetį, Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka – septynių dešimtmečių veiklos jubiliejų. Ta proga bibliotekos išleido tris svarbius leidinius, papildančius miesto kultūros ir istorijos metraštį: „Klaipėdos miesto viešoji biblioteka: 100 istorijos faktų (1920-2020)“; Jurgos Bardauskienės „Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais“ ir Juozo Šikšnelio „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“.

Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.

Bibliotekos šimtmečiui pernai išleistą leidinį „Klaipėdos miesto viešoji biblioteka: 100 istorijos faktų (1920–2020)“ sudarė bibliografė Jolanta Gvozdevienė, I.Kanto bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė ir direktoriaus pavaduotoja Eugenija Koveckienė. Šis leidinys – apie biblioteką, nuėjusią sudėtingą kelią, blaškomą istorijos vingių, bet išlikusią. Jis – ir apie čia dirbančius ir dirbusius bibliotekininkus. Sudarytojos išrinko 100 faktų, kurie byloja, kaip Klaipėdos miesto biblioteka vystėsi, taikėsi prie laikmečio ir XX a. politinių vėjų, keitėsi ir ieškojo savo kelio. Knyga atspausdinta irgi Klaipėdoje, Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje.

Ieškant pėdsakų

Ten pat dienos šviesą išvydo ir J.Bardauskienės knyga „Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos miesto biblioteka 1920–1945 metais“.

Joje pristatomas rekonstruojamos bibliotekos kolekcijos atvejis. Tai pastangų, ieškant dingusios Klaipėdos miesto bibliotekos (Stadtbücherei Memel), veikusios Klaipėdoje 1920–1945 m., pėdsakų, rezultatas. Remiantis išskirtiniu Klaipėdos krašto istoriniu kontekstu, knygoje atskleidžiama bibliotekos, kaip kultūros židinio, reikšmė tarpukario Klaipėdoje. Kartu su bibliotekos knygomis sugrįžta ir kitų Klaipėdos įstaigų bei organizacijų spaudiniai. Kaip kultūros paveldo migracijos atvejis, tyrinėjamos ir proveniencijos. Ypač atkreipiamas dėmesys į Klaipėdoje tarpukariu veikusių mokyklų bibliotekas, kurios, nors ir nebuvo prieinamos visuomenei, bet neabejotinai turėjo reikšmės skaitymo kultūrai ir visuomenės švietimui. Knyga gausiai iliustruota vaizdine medžiaga iš Klaipėdos apskrities viešojoje

I.Simonaitytės bibliotekoje saugomo AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyvo, taip pat iš kitų Lietuvos ir Vokietijos archyvų.

Beletrizuota istorija

Kitoje Klaipėdos spaustuvėje „Druka“ išleista J.Šikšnelio knyga „Septyni dešimtmečiai kaitos ir pastovumo: Klaipėdos Ievos Simonaitytės biblioteka 1950–2020 metais“ – beletrizuota šios bibliotekos septynių dešimtmečių istorija, kurioje pateikti istoriniai faktai susipynė su smagiomis istorijomis iš bibliotekos ir jos darbuotojų gyvenimo.

2020-ieji buvo labai produktyvūs ir kūrybingi buvusiam Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės bibliotekos direktoriui J.Šikšneliui. Jis ne tik parašė bibliotekos istoriją, bet ir išleido savo apsakymų, novelių ir esė rinkinį „Būsenos“ (Vilniaus „Homo liber“ leidykla). Naujausia J.Šikšnelio prozos knyga „Būsenos“ – tai pasakojimai apie mažo niekuo neišsiskiriančio žmogaus kasdienybės realijas, kuriose slypi gyvenimo prasmės įžvalgos. Kūriniai žaižaruoja autoriui būdinga ironija ir autoironija.

Kovo 1 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka kviečia į tiesioginę šių leidinių pristatymo transliaciją. Dalyvaus knygų autoriai J.Bardauskienė ir J.Šikšnelis, renginį ves I.Kanto bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.

Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu: https://youtu.be/_hQPS8OkP1Y. Nuoroda taip pat skelbiama svetainėje www.biblioteka.lt.

Keliaujantiems ir smalsiems

Kuršių nerijos nacionalinis parkas Klaipėdos metų knygos rinkimuose pristato Remigijaus Sereikos sudarytą ir Vilniaus leidykloje „Didakta“ išleistą „Vadovą po Kuršių neriją“, skirtą keliaujantiems ir smalsiems žmonėms.

Vadove glaustai ir išsamiai pateikta Kuršių nerijos istorija, kruopščiai aprašyta išskirtinė gamta. Daug dėmesio skirta kartografijai – įtraukti 27 autoriaus sudaryti detalūs atskirų nerijos dalių ir gyvenviečių žemėlapiai. Leidinys gausiai iliustruotas istorinių žemėlapių fragmentais, nuotraukomis.

Šiame kelionių vadove gausu ne tik įdomios teorinės, bet ir naudingos praktinės informacijos, apimančios visą Kuršių neriją (nuo Kopgalio Lietuvoje iki Zelenogradsko Rusijoje). Knygoje daug dėmesio skirta vaizdingiausiems pažintiniams takams, įstabiausioms lankytinoms vietoms, svarbiausiems objektams, asmenybių biografijoms, legendoms ir kt.

Veda jūros pakrante

Klaipėdos universiteto leidykloje išleista ir Vilniaus „Petro ofseto“ spaustuvėje atspausdinta geografo, okeanologo Rimo Žaromskio knyga „Abipus kranto linijos“ supažindina su Lietuvos Baltijos jūros pakrante ir priekrante, joje per pastaruosius amžius vykstančia gamtos ir žmonių veiklos nulemta kaita.

Didesniam skaitytojų būriui iki šiol mažai žinoma, kas ir kaip tyrinėja mūsų krantus, kaip augo, vystėsi pakrantėje įsikūrusios gyvenvietės, kaip statyti uostai ir kiti hidrotechnikos įrenginiai, kaip pakrančių gyventojai panaudojo jūrą laivybai ir prekybai, koks skirtingas kiekvieno priekrantės ruožo dugnas ir kokios nevienodos nuosėdos.

Čia galima rasti medžiagos ir apie audras bei jų padarinius, laivų avarijas, krantotvarką, įvairius įgyvendintus ir tik popieriuje likusius projektus, sužinoti, kaip priimami nelengvi Palangos ir kitų kranto atkarpų krantosaugos sprendimai.

Knyga skirta su jūra susijusių specialybių studentams, valdymo įstaigų ir aplinkosaugos darbuotojams, poilsiautojams, tiems, kurie nori geriau pažinti kranto zonos aplinką, vandens teikiamus džiaugsmus ir pavojus.

Muziejaus gidas

Lietuvos jūrų muziejus pernai išleido savo gidą „Jūros istorijos“ (spausdino „BALTOprint“ spaustuvė Vilniuje). Ši knyga skirta visiems, kurie grįžta į Lietuvos jūrų muziejų kasmet ir kaskart čia atranda vis kitų įdomių eksponatų, kaskart – vis įdomesnę istoriją ir nori tai pasiimti su savimi.

Eksponatus gidui skrupulingai atrinko muziejaus specialistai, o tekstus apie juos sukūrė Klaipėdos miesto gidė, žurnalistė Kristina Sadauskienė. Čia sudėti įdomiausi laivybos istorijos pasakojimai apie lietuvius ir „Titaniką“, apie pramoninės žūklės rekordus, burlaivius ir garlaivius, nutrūktgalvius nuotykių ieškotojus ir įstabiausios jūros gamtos istorijos apie muziejaus numylėtinius pingvinus, delfinus, dovanojančius šypsenas, pašėlusius jūrų angelus ir tuos, kurie gyvi tik istorijose.

„Muziejus kupinas gražiausių istorijų, paskaitykite ir aplankykite“, – kvietė knygos sudarytoja Neringa Stančikienė.

Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių