„Klaipėdos knyga 2020“: uostamiesčio praeities pėdomis

  • Teksto dydis:

Organizuojamas karantino sąlygomis, 15-asis konkursas „Klaipėdos knyga 2020“ sulaukė daugiau nei 30 leidinių. Skaitomiausios ir gražiausios Klaipėdos metų knygos rinkimus organizuojanti Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, prieš paskelbdama balsavimo pradžią, rengia virtualius leidinių pristatymus, susitikimus su leidėjais ir autoriais.

Paskutinė miesto istorija

Vasario 25 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka kviečia stebėti tiesioginę konkurso „Klaipėdos knyga 2020“ renginio transliaciją – bus pristatyta nauja dr. Vasilijaus Safronovo knyga „Klaipėdos miesto istorija“. Renginyje dalyvaus autorius ir knygą išleidusio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos „YouTube“ kanalu. Nuoroda bus paskelbta svetainėje www.biblioteka.lt.

Sunku būtų teigti, kad Klaipėdos miestą ir jo istoriją Lietuvoje daugelis gerai pažįsta. Tą pažinimą ribojo, jo gylį veikė konkrečios priežastys. Klaipėdos miestas ilgai plėtojosi protestantiškosios kultūros lauke, o Lietuvos Respublikos dalimi pirmą kartą tapo tik 1923 m. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šis miestas neteko beveik visų senųjų gyventojų, tad pokariu jį apgyvendino naujakuriai, daugelis jų ilgai nesigilino į miesto praeitį. Paskutinė Klaipėdos miesto istorija, apimanti visumą laikotarpių nuo seniausiojo iki naujausiojo, vokiečių kalba buvo paskelbta 1900–1902 m. ir tik po šimtmečio prieinama lietuvių kalba.

Visuomenės balsavimas už populiariausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui.

Praėjus 120 metų, pasirodė pirmoji profesionalaus istoriko parašyta miesto raidos sintezė. Jos tikslas – informacijos pertekliaus epochoje gyvenantiems skaitytojams prieinama forma perteikti esmę apie Klaipėdos praeitį. Apie ją čia pasakojama lengvu stiliumi, pagyvinant pasakojimą gausybe lentelių, iliustracijų, tekstinių intarpų ir specialiai šiai knygai pagamintų schemų. Tai šiuolaikiška Klaipėdos istorija, kurioje visa medžiaga išdėstyta atskiromis temomis, o politinės raidos panoramą papildo duomenys apie ekonominius, visuomeninius, kultūrinius ir ideologinius virsmus.

Dr. V.Safronovas yra Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius, dešimčių mokslo knygų autorius ir sudarytojas. Jo darbai įvertinti moksliniais apdovanojimais Lietuvoje, Vokietijoje, JAV. Klaipėdos istorija – viena iš mokslininko tyrimo sričių jau beveik du dešimtmečius. Knygoje „Klaipėdos miesto istorija“ publikuojami ne tik autoriaus ankstesnių tyrimų rezultatai, bet ir pirmą kartą skelbiama medžiaga. Knygą atspausdino „Petro ofsetas“ Vilniuje.

Apie universiteto pastatus

Universitetai gali būti pristatomi įvairiai – ir pasakojant apie rutinines dėstytojų, mokslininkų, studentų veiklas, ir išryškinant aukštojo mokslo židinių stiprybes bei silpnybes. Metų knygos konkurse dalyvaujančioje istorikų V.Safronovo ir Vytauto Jokubausko sudarytoje, Klaipėdos universiteto leidykloje pernai išleistoje knygoje „Klaipėdos universitetas: senųjų pastatų istorijos“ pasirinktas dar vienas būdas. Šio leidinio dėmesio centre – Klaipėdos universiteto šimtamečiai pastatai ir jų istorijos. Knygoje siekiama papasakoti dviejų beveik vienmečių (baigtų statyti 1907 m. ir 1908 m.) universiteto architektūrinių ansamblių istoriją. Kartu joje daug dėmesio skirta vaizdui, tekstinę dalį stengtasi labiau koncentruoti.

Pasakojimą apie kareivines šioje knygoje papildo dalis, skirta buvusios Mokytojų seminarijos ansambliui S.Nėries gatvėje – kompleksui prie Geležinkelio ir Autobusų stočių, kuris išsyk krenta į akis daugeliui atvykstančiųjų į Klaipėdą. Nors apie šiuos pastatus jau nemažai rašyta, knygoje pirmą sykį pateiktas vienoje vietoje sutelktas pasakojimas, kuriame esama ir iš istorijos šaltinių į dienos šviesą pirmąkart ištrauktų faktų.

Knyga „Klaipėdos universitetas: senųjų pastatų istorijos“ ne tik pateikia glaustą dviejų universiteto architektūrinių kompleksų paskirties istoriją, per vaizdus byloja apie pastatų ir juose dirbusių žmonių kaitą. Ši knyga – pirmoji, į kurią įtraukti ir visi atminimo ženklai, kuriuos dviejuose seniausiuose universiteto ansambliuose paliko praeities ir dabarties kartos.

Knygos redaktorė – Romualda Nikžentaitienė, dailininkė – Zita Mazaliauskaitė, maketuotoja – Lolita Zemlienė, spausdino Vilniaus spaustuvė „Petro ofsetas“.

Šios knygos pristatymą visuomenei ketinama surengti pavasarį – balandžio 6-ąją.

Senųjų kapinių pasakojimai

Konkurse „Klaipėdos knyga 2020“ taip pat dalyvauja Jurgos Petronytės ir Sondros Simanaitienės sudaryta, S.Jokužio leidyklos-spaustuvės išleista knyga „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“.

Prieš kelerius metus Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pradėjo rinkti žmonių istorijas apie senosiose miesto kapinėse palaidotus jų artimuosius bei kaupti prisiminimus, kaip atrodė kapinės po karo. Į knygą sugulę biografiniai pasakojimai papildyti Kęstučio Demerecko, Egidijaus Kazlauskio ir Kęstučio Mickevičiaus tiriamojo pobūdžio straipsniais.

Senosios Klaipėdos kapinės, veikusios 1820–1975 m. ir kadaise buvusios miesto pakraštyje, šiandien yra Skulptūrų parkas, atsidūręs Klaipėdos miesto centre, apsuptas gyvenamųjų namų ir įvairių įstaigų. Senieji klaipėdiečiai lig šiol šią vietą vadina kapinėmis. Jaunoji karta, nežinanti šios teritorijos istorijos, mato čia parką – laisvalaikio poilsio ir pramogų zoną. Kaip puoselėti ir kurti parko erdvę ir kartu išsaugoti, aktualizuoti memorialinę jo praeitį? Šis leidinys, spaudai parengtas pernai, kai buvo minimos 200-osios Klaipėdos miesto senųjų kapinių įkūrimo metinės, anot jo sudarytojų, – vienas iš būdų pažvelgti į jautrią uostamiesčio teritoriją iš skirtingų požiūrio taškų, užmegzti ryšį ir dialogą tarp skirtingų kartų, tautybių, įsitikinimų klaipėdiečių. Leidinio tikslas – pasitelkus kapinių temą, pristatyti pokarines miestiečių istorijas, pasakojančias apie tai, kaip būsimi gyventojai atsirado tuščioje ir sugriautoje Klaipėdoje, kokius darbus dirbo, kaip laidojo artimuosius, kokie buvo laidotuvių ritualai, kaip atrodė pačios kapinės, kuriose dar stovėjo paminklai, menantys Prūsijos valstybę ir tarpukario Lietuvą, kaip atrodė kapinių aplinka.

Prie knygos atsiradimo daug prisidėjo Klaipėdos miesto bendruomenė – miestiečiai pasidalijo savo prisiminimais ir patirtimi, labai asmeniškais ir neretai dramatiškais išgyvenimais, susijusiais su senosiomis Klaipėdos kapinėmis. Prisiminimai, kaip atrodė kapinės ir laidotuvių ritualai pokariu, pasakojimai apie svarbiausius memorialinius objektus, apie kapinių sunaikinimą ir Skulptūrų parko atsiradimą, iki šių dienų išlikusios, fantazijomis apipintos siaubo, nuotykių ir meilės istorijos suteikia galimybę skaitytojams prisiliesti prie šios miesto teritorijos, pastebėti šio svarbaus kultūros paveldo objekto daugiasluoksniškumą ir pajusti Klaipėdos miesto dramatišką transformaciją. Leidėjai tikisi, kad ši autentiška istorinė kultūrinė knyga padės formuoti pagarbų miestiečių santykį su šia teritorija ir joje esančiais paveldo bei meno objektais.

Knygą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“ pristatyti visuomenei planuojama balandžio 23-iąją.

Visuomenės balsavimas už populiariausią / skaitomiausią Klaipėdos metų knygą prasidės pasibaigus karantinui. Gražiausią knygą tradiciškai išrinks specialiai suburta knygos meno ekspertų komisija. Baigiamasis konkurso renginys numatytas balandžio 29-ąją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių