Uostamiesčio renginiams bei kultūrai valdžia lig šiol skyrė vos 200 tūkst. litų per metus. Manoma, kad šią sumą padidinus bent penkis kartus Klaipėda ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu atžvilgiu gerokai priartėtų prie Vilniaus.

Dėl šios priežasties Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus darbuotojai parengė planą, kurio įgyvendinimui reikėtų daugiau lėšų. Siekiama, kad iki 2016 m. bendrasis kultūros finansavimas mieste pasiektų iki ekonominės krizės buvusį lygį ir sudarytų ne mažiau kaip 2,9 proc.
savivaldybės biudžeto, o iki 2020 metų – ir 4 proc.

Siekiama, kad iki 2020 m. reprezentuojančių festivalių finansavimas padidėtų penkis kartus ir siektų  milijoną litų per metus. Į Klaipėdos savivaldybę su savo projektais meno kūrėjai kreipiasi prašydami rėmimo, tačiau dėl riboto biudžeto netenkinama nė 50 proc. visų pasiūlymų.

"Patrupinę po tuos 5–6 tūkst. litų mes negauname norimo rezultato. Tiesiog nėra efekto. Ir ilgainiui nevyriausybinės organizacijos nuleidžia rankas, nes negali konkuruoti kultūros rinkoje kaip lygiaverčiai partneriai. Jie lyg ir norėtų kažką gero miestui pasiūlyti, bet finansavimas – tik simbolinis", – vakar Socialinių reikalų komitete dėstė  savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Įdomu tai, kad kultūrai, pavyzdžiui, Neringos savivaldybė skiria 8 proc. metinio biudžeto. Tačiau esą tai yra kurortinis miestas, kurio pagrindinis siekis dirbti turistų gerovei ir jų poreikiams. Teigiama, kad šiuo klausimu Klaipėdos ir Neringos nereikėtų lyginti.

Vis dėlto uostamiesčio savivaldybės Kultūros skyrius puoselėja ambicijas formuoti miesto kultūrinį tapatumą, integruotą į Baltijos jūros regiono kultūrinę erdvę, skatinti bendruomenės kultūrinį bei kūrybinį aktyvumą, gerinti kultūros paslaugų administravimą ir kultūrinio turizmo plėtrą.

"Naujųjų Vasiukų tikrai nestatysime, bet akivaizdu, kad Klaipėda yra subrendusi tam tikroms kultūros permainoms. Pats pradėjęs dirbti Klaipėdoje, puikiai supratau, kad uostamiesčio kultūros sistemos būklė nėra gera. Ir mūsų planai nėra pinigų kišimas į tuščią maišą. Kalbu apie kultūrą, kuri kuria pridėtinę vertę", – tvirtino N.Lendraitis.