Klaipėdos lėlių teatras tvirtai žengia naujų metų keliais

  • Teksto dydis:

Dar vieneri metai žvilgterėjo į Klaipėdos lėlių teatrą su naujų iššūkių ir galimybių pažadu. Teatras, kurio veikla įsišaknijusi miesto kultūros gyvenime, žengia į šį naują etapą su troškimu kurti ir su džiaugsmingu siekiu dalytis tuo, kas jau sukurta.

Premjeros – pavasarį ir rudenį

Vieni laukiamiausių Klaipėdos lėlių teatro įvykių – premjeros. Pirmoji jų vyks jau kovą – lėlių (šešėlių) ir šokio monospektaklis suaugusiesiems „La Lobos sapnai“. Gintarės Radvilavičiūtės ir Dovilės Binkauskaitės kuriamas spektaklis – tai bendras Klaipėdos lėlių teatro ir Šeiko šokio teatro projektas. Spektaklio kūrėjai gilinasi į moters tapatybę, kelia klausimus apie tai, kokius socialinius virsmus ji išgyvena šiais laikais. Spektaklyje ieškoma susitikimo su moteriška prigimtimi, o per tai bandoma atrasti ir žmogišką, jautrų santykį su kitais, su nykstančia gamta ir kalbėti apie būdus, kaip galime prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tam pasitelkta šveicarų psichologo Karlo Gustavo Jungo suformuluota „šešėlio“ sąvoka. Kiekviena substancija turi savo šešėlį. Psichika taip pat turi savo šešėlį, kitaip tariant, savo tamsiąją pusę. Mūsų šešėlis – tai slopinami, nepriimtini prigimties aspektai, kuriuos neigiame. Tad kaip išlaisvinti moterį nuo jos šešėlių (slopinamų esaties aspektų) ir įgalinti jos tapatybę?

Kita premjera numatoma rudenį – tai dar vienas gražaus bendradarbiavimo pavyzdys. Klaipėdos lėlių teatras šiemet, dalyvaudamas Prancūzijos kultūros sezone, pristatys spektaklį, kurį teatro menininkai kurs bendradarbiaudami su prancūzų teatro trupe „L'Etendue“. Trupei vadovauja žymus lėlininkas, teatro režisierius ir aktorius Renaud Herbinas. Spektaklyje „Pakilti iš pelenų“ (darbinis pavadinimas), atsispyrus nuo svarbių Klaipėdos miesto ir Lietuvos istorijos įvykių, bus pasakojama apie tai, kaip po skaudžių griūties etapų žmogus atranda stiprybės kurti gyvenimą iš naujo, irtis į priekį, į šviesą. Čia bus naudojamos marionetės – labai sena ir tradicinė lėlių teatro priemonė, šiuosyk atgimsianti šiuolaikiškai. Lėlės ir aktoriaus kūno santykį savo kūryboje nagrinėjantis menininkas R. Herbinas šiuo spektakliu sieks pratęsti savo meninę viziją, grindžiamą lėlės galia ir jos simboline dimensija. Apmąstydami šiuolaikinio pasaulio klausimus, spektaklio kūrėjai pasitelks vizualią ir poetinę kalbą, kurią sustiprins istorinė medžiaga, autentiškos žmonių patirtys (dokumentai ir interviu). Kūrėjų sau keliamas iššūkis – parodyti, kad skirtingų kultūrų kryžkelėse poetinė kalba yra galinga priemonė. Spektaklio vietinė premjera numatyta rugsėjo 27 ir 28 d. Klaipėdoje, spalio 10–20 d. „Le Mouffetard“ teatre Paryžiuje ir lapkričio 6–8 d. „TJP, Centre Dramatique National“ teatre Strasbūre.

Rinks lėlininkų kursą

Marionetėms dėmesio nestigs ir Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre – rudenį ir vėl bus ruošiamasi interaktyviai parodai. Bendradarbiaujant su lėlių teatru ir muziejumi „KOLK 17“ bei marionečių meistre Alice Therese Gottschalk, iš kurios amato paslapčių Klaipėdos lėlių teatras jau mokėsi kurdamas marionečių spektaklį „Karvė yra meilė“, bus paruošta interaktyvi marionečių paroda. Dalį ekspozicijos sudarys jau sukurti darbai iš Lietuvos ir Vokietijos, kita dalis bus sukurta būtent šiai parodai. Parodos tikslas – žmonėms pristatyti šiandien Lietuvoje retą marionečių teatrą, supažindinti su jo veikimo subtilybėmis. Šiuo metu Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre vis dar veikia Vlado Suncovo kinetinių skulptūrų paroda „Kaip šoka lapai?“. Joje galima pamatyti V. Suncovo sukurtų augalų-robotų choreografinius pasirodymus ir pasigaminti savo pačių kinetinę skulptūrą. Norint aplankyti parodą, būtina išankstinė rezervacija. Parodoje laukiamos ir organizuotos vaikų grupės.

Dar vienas svarbus įvykis ne tik Klaipėdos lėlių teatrui, bet ir visai lėlininkų bendruomenei – 2024 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete bus renkamas lėlininkų (lėlių ir objektų teatro režisierių, aktorių, lėlių kūrėjų) kursas. Klaipėdos lėlių teatras prisidėjo kurdamas studijų programą, daugelis Klaipėdos lėlių teatro kūrėjų dalysis savo patirtimi ir žiniomis su studentais. „Dažnai lėlininkai yra ir lėlių gamybos meistrai arba bent kažkiek yra prisilietę prie lėlių gamybos paslapčių. Lėlių ir objektų teatre pagrindinis vaidmuo atitenka ne gyvam aktoriui, o „sugyvintam“ daiktui – lėlei, objektui, jų sąveikai su šviesa ir scenografija, kitomis materijomis bei judesiu. Šis bendras judėjimas erdvėje ir sukuria lėlių ir objektų teatro paslaptį – kai negyva virsta gyvu. Visa ši paslaptis greit išsisklaidytų, jeigu jos nekurtų lėlininkai, mėgstantys šią specifinę meno raišką, išmanantys lėlininkystės amatą, lėlės judėjimo principus, jeigu jie nebūtų jautrūs pasaulio stebėtojai. Tad šios studijos bus kreipiamos būtent šia linkme. Studijų programa orientuota į lėlininko daugiasluoksniškumą – lėlininkas yra ir dailininkas, ir lėlių kūrėjas, ir aktorius. Studijose numatytos tokios disciplinos kaip dailė (piešimas ir skulptūra), scenografija, lėlių teatro dramaturgijos kūrimo specifika, balso, judesio ir dainavimo studija. Studentai gilinsis į šiuolaikinės architektūros dizainą, mechaninės inžinerijos elementus, lėlių teatro istoriją, šiuolaikinio lėlių teatro kontekstą ne tik Lietuvoje bet ir pasaulyje“, – dalijosi sumanymais režisierė Karolina Jurkštaitė.

Skatins tyrinėti ir diskutuoti

Šiemet Klaipėdos lėlių teatras iškėlė sau uždavinį ne tik kurti naujus spektaklius, bet ir aktyviai dalytis su miesto gyventojais tuo, ką jau yra sukūręs. Tai neatsiejama nuo noro prisidėti prie miesto kultūrinio gyvenimo, pristatyti savo kūrybinę pasaulėžiūrą ir skatinti žiūrovus įsitraukti, tyrinėti, diskutuoti.

Pasak teatro direktorės Aušros Juknevičienės, šiemet Klaipėdos lėlių teatras aktyviai sieks savo veiklos sklaidos: spektakliai ir teatrinės edukacijos bus rodomi švietimo įstaigose, bus bendradarbiaujama su mokytojais, vyks aktyvesnė veikla „Kultūros paso“ programoje. „Siekiame būti matomi ir išgirsti klaipėdiečių, Klaipėdos miesto svečių, užsienio partnerių, – teigė A. Juknevičienė. – Sklaida yra labai svarbi viso to dalis. Jau metų pradžioje pastebėjome aktyvesnį susidomėjimą mūsų teatro veiklomis, švietimo įstaigų auklėtiniai Klaipėdos lėlių teatre lankosi ir darbo dienomis – organizuojame spektaklius ne tik savaitgaliais. Labai džiaugiamės, kad atsiranda aktyvių mokytojų, kurie į ugdymo procesą žiūri ir per patyriminę veiklą. Tokių mokytojų vis daugiau, bendradarbiavimas tampa prasmingesnis – tik susijungus kultūrai ir švietimui atsiranda sinergija, ir su vaiko ugdymu susiję tikslai pasiekiami daug greičiau.“

Atėję 2024 m. Klaipėdos lėlių teatre žada įkvėpimą, atradimus ir aktyvų dialogą su žiūrovais. Teatras siekia ne tik įprasminti savo pačių kūrybinį užsidegimą, bet ir sukurti aplinką, kurioje kiekvienas miesto gyventojas galėtų atrasti šios subtilios ir rafinuotos teatro rūšies grožį. Nauji metai – tai ne tik atskaitos taškas teatro istorijoje, bet ir kvietimas dalijantis kultūra kurti prasmingus ryšius kartu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių