Klaipėdos metų knyga: istorijos studijos

  • Teksto dydis:

Iki vasario 11-osios vykstantis Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos organizuojamas 13-asis Klaipėdos metų knygos konkursas subūrė net 19 leidėjų, kurie jam pateikė 27 pernai išleistas klaipėdiečių autorių ir uostamiesčio leidyklų knygas. Pristatome dar septynias konkurso dalyves, skirtingais rakursais žvelgiančias į Lietuvos, Klaipėdos ir jos krašto istoriją.

Ką byloja seni žemėlapiai

Uostamiesčio leidykla „Libra Memelensis“ konkursui pristatė Kęstučio Demerecko Klaipėdos istorijos kartografinę studiją „Klaipėda senuose žemėlapiuose“, kurioje sudėti seniausi Klaipėdos žemėlapiai ir planai. Knyga skirta besidomintiems Klaipėdos miesto istorija.

Knygoje teigiama, kad Klaipėdos kartografinis vaizdas buvo atspindėtas daug anksčiau nei Didžiosios Lietuvos. Pirmųjų Klaipėdos žemėlapių, kuriuose turėjo būti vaizduojamas ir Klaipėdos kraštas, sudarymo laikas – iki 1421 m., kai Romoje pas popiežių buvo sprendžiamas Lietuvos-Lenkijos ir Vokiečių ordino sienų klausimas.

XV a. pab.– XVI a. pr. prasidėjęs naujas kartografijos sąjūdis tiesiogiai palietė ir Klaipėdą. 1491 m. išspausdintame Kuziečio žemėlapyje pažymėta ir įvardyta Klaipėda (Memele). 1526 m. Bernardo Wapowskio sudarytame žemėlapyje pirmą kartą detalizuota Lietuvos pajūrio situacija. Įvardytos Kuršių marios, Kuršių nerija, Klaipėda ir pro ją tekanti upė Akmena. Pažymėta trijų šakų Nemuno delta ir Ventės pilis.

Mažosios Lietuvos paveldo tyrėjams, kultūros paveldo ekspertams ypač svarbūs Vokietijos generalinio štabo nuo XIX a. vid. pradėti rengti tikslūs žemėlapiai. Juose detaliai užfiksuota kiekviena gyvenvietė, kiekvienas pastatas, kiekvienas upelis ar griovys, keliai, takai ir pylimai, upių ir Kuršių marių kranto tvirtinimai ir reguliavimo darbai.

K.Demerecko teigimu, „Lietuvos kartografijos istorija yra aplenkusi Mažosios Lietuvos kartografus, gal tik Kasparas Hennebergeris yra sulaukęs šiek tiek dėmesio ir tai tik dėl to, kad yra pasaulinės kartografijos korifėjus. Visiškai pamiršti Klaipėdos kartografai, kurių darbai saugomi Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne. (...) Užmarštin juos gramzdina ir patys klaipėdiečiai, nesuteikę jiems deramo dėmesio mokslo tyrimų darbuose ir net nesugrąžintuose gatvių pavadinimuose“.

Dienoraštis ir filmas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) Klaipėdos metų knygos rinkimams pateikė tris knygas.

Aušros Žemynos Kavaliauskienės sudaryta knyga „Paskutinis, užvėręs vartus“ – tai pirmoji knyga ir DVD filmas iš serijos „Paprūsės ir Klaipėdos krašto šeimų istorijos“. Jie parengti pagal Juliaus Radtkės dienoraštį, saugomą MLIM. Pasakotojo talentu apdovanotas rankraščio autorius čia prisimena savo gimines – Vilenbrechtus, Rotkius, Paliokus, jaunystės draugus bei kaimynus. Pasakojimus papildo senos fotografijos, dokumentai, laiškai. Autobiografiniuose atsiminimuose vaiko ir jaunuolio akimis jautriai atskleidžiama karo bei pokario tikrovė, skaudūs išgyvenimai, patirti lageriuose, emigracijoje Vokietijoje. Atskirame knygos skyriuje pristatomi J.Radtkės darbai, nuveikti Tėvynės labui išeivijoje bei Lietuvoje po nepriklausomybės paskelbimo.

Atsiminimų knyga ir DVD filmas suteikia galimybę į Paprūsės ir Klaipėdos krašto istorinius įvykius pažvelgti vietinio gyventojo akimis, žmogiškų jausmų ir vidinių išgyvenimų plotmėje pajusti tragiškų istorinių įvykių skaudulius, pažinti to meto šeimos narių tarpusavio santykių tikrovę, kaimo buities realijas, evangelikų liuteronų konfesinio gyvenimo detales. Tai knyga apie meilę artimui ir Lietuvai, pasiryžimą visomis išgalėmis prisidėti prie Lietuvos suklestėjimo.

Donato Bielkausko filmas „Paskutinis, užvėręs vartus“ sukurtas kaip knygos, išleistos tokiu pačiu pavadinimu, įžanga. Jame iškeliamos ir pristatomos vertybinės nuostatos, paskatinusios J.Radtkę rašyti dienoraštį, kurti metalo plastikos darbus. Pirmoji filmo dalis sukurta pagal J.Radtkės dienoraštį ir nuotraukas iš šeimos bei giminaičių albumų. Kūrybos braižas, kūrinių sukūrimo aplinkybės pristatomos antrojoje dalyje.

Apie krašto archeologiją

MLIM parodos katalogas „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ – tai leidinys, skirtas Klaipėdos krašto archeologijai. Jis yra platesnio projekto dalis. Šio projekto idėja gimė iš to, kad Klaipėdos krašto paminklai tyrinėti jau nuo XIX a. ir aptikti radiniai pateko į Prūsijos, iš ten – į dabartinius Vokietijos muziejus, dalis dingo, dalis saugoma Lietuvos muziejuose. Norėta bent parodos ir katalogo su mokslinėmis publikacijomis forma apibendrinti XIX – XX a. Klaipėdos krašto archeologinius atradimus. Tai ir buvo padaryta. 2018 m. rugpjūčio 1 d. MLIM atidaryta paroda ir išleistas jos katalogas. Sumanymas įgyvendintas bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei partneriais – Lietuvos ir Vokietijos muziejais. Kataloge, kaip ir parodoje, pristatoma visus archeologinių tyrimų laikotarpius reprezentuojanti medžiaga iš 50 Klaipėdos krašto archeologinių paminklų. Leidinyje – 37 straipsniai ir 836 eksponatų aprašai, kuriuos parašė 17 Lietuvos archeologų mokslininkų ir muziejininkų ir 7 Vokietijos mokslininkai archeologai. Kartu pateikta daugiau nei 600 eksponatų iliustracijų. Katalogo sudarytoja – prof. dr. Audronė Bliujienė, atstovaujanti Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui (BRIAI).

Tikimasi, kad šis leidinys svarbus ne tik archeologams, bet ir platesnei Klaipėdos krašto priešistore besidominčiųjų auditorijai. Juolab kad publikuoti straipsniai yra originalūs, juose išdėstytos mintys – naujos.

Vienos šventės raida

KU BRIAI ir MLIM išleistoje klaipėdiečių istorikų Vyganto Vareikio ir Vytauto Jokubausko parengtoje knygoje „Nepriklausomybės diena: Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“ pristatoma specifinė pagrindinės Lietuvos valstybės šventės – Vasario 16-osios minėjimo uostamiestyje istorija.

Leidinyje rašoma, kaip ši valstybingumo šventė buvo minima po 1923 m. sukilimo, tarpukariu Klaipėdoje autonomijos sąlygomis, taip pat sovietmečiu, kai valdžia kontroliavo beveik visas visuomenės išraiškos formas, o negausūs patriotai kėlė tautines vėliavas ant aukštų pastatų, kaminų, statybinių kranų strėlių ir platino atsišaukimus... Pasakojama, kaip ją minėjo tūkstantinės minios Atgimimo ir Sąjūdžio metais, po Nepriklausomybės atkūrimo ir iki pat jubiliejinių 2018-ųjų. Pateikta informacijos, kaip Klaipėdoje formavosi šios šventės tradicijos ir simboliai. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis.

Periodinių leidinių žinynas

Metų knygos rinkimuose taip pat dalyvauja leidykla „Mėmelio istorija“, išleidusi klaipėdiečio kolekcininko Šarūno Toliušio Klaipėdos krašto lietuvių, žydų ir vokiečių kalbomis publikuotų periodinių leidinių žinyną „Mažosios Lietuvos periodinė spauda, 1811–1939“. Leidinys skirtas ne itin plačiam, bet labai smalsių skaitytojų būriui. Tai bandymas į vieną žinyną sudėti Mažojoje Lietuvoje lietuvių, vokiečių ir žydų kalbomis ėjusius periodinius ir vienkartinius leidinius.

Leidinio rengėjas pagal informaciją, sukauptą Lietuvos ir Vokietijos bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose ir interneto portaluose, susistemino Bitėnuose, Įsrutyje, Karaliaučiuje, Klaipėdoje, Priekulėje, Ragainėje, Šilutėje, Tilžėje ir kitur leistus leidinius.

Knygoje pateikiami 404 periodinių leidinių abėcėlinis ir chronologinis sąrašai su aprašymais ir faksimilėmis. „Šitie leidiniai buvo leisti Mažosios Lietuvos teritorijoje. Vieni įdomiausių egzempliorių yra 1811–1812 m. vokiški leidiniai, kuriuose yra skiltys, skirtos Lietuvai ir lietuviams. Dar tuo metu lietuvių kalba buvo leidžiamos „Karališkosios vyriausybės lietuviškos žinios“. Į žinyną įtraukiau tokių laikraščių, kurių, deja, nė viena biblioteka Lietuvoje neturi“, – pasakojo Š.Toliušis. Leidinio sudarytojas naudojosi ir savo paties surinktų spaudinių privačia kolekcija, kurios net 100 egzempliorių įtraukta į naująjį žinyną. „Kam įdomus turėtų būti šis leidinys? Kad ir žiniasklaidos atstovams, juk tai puikiausias šaltinis suvokti, kaip anais laikais buvo skleidžiamos žinios, kaip vystėsi kalba, kokio pobūdžio buvo toji pateikiama informacija. Manau, tuo besidominčiųjų tikrai atsiras, bent jau iš akademinės aplinkos. Darbo įdėjau daug, tikiuosi, kad skaitytojai tai įvertins“, – vylėsi leidinio sudarytojas.

Iš pirmų lūpų

Tarp konkurso dalyvių – ir Mindaugo Milinio išleista Klaipėdos miesto garbės piliečio Valentino Greičiūno prisiminimų knyga „Iš pirmų lūpų: apie krepšinį, apie Klaipėdą, apie uostą, apie gyvenimą“.

Joje atskleidžiama, kaip keitėsi pokariu smarkiai sugriautas miestas, kokiose sporto salėse treniravosi tuomečiai miesto krepšininkai, kaip vyko Vykdomojo komiteto posėdžiai tarybinėje Klaipėdoje, kaip į automobilio „Pobeda“ šeimininką reagavo tų laikų merginos, kokius juokelius laidė sovietinės Lietuvos šeimininkas Antanas Sniečkus, o ką mėgo Valstybinio plano komiteto pirmininkas Aleksandras Drobnys... Taip pat pasakojama, kaip atsirado kai kurie Klaipėdos statiniai ir gatvės, be kurių neįsivaizduojamas šis miestas, kiek kainavo Lengvosios atletikos maniežas, koks pavojus ištisą dešimtmetį grėsė Klaipėdos miesto ligoninei, kaip pavyko gauti lėšų Dramos teatrui rekonstruoti, kam saugumiečiams prireikė vieno kambario naujai statomame „Klaipėdos“ viešbutyje, kaip Klaipėdos rusakalbiai reagavo į savarankiškos Lietuvos komunistų partijos susikūrimą, kaip buvo kuriamas jau nepriklausomos Lietuvos jūrų uostas, kas padovanojo kėdes ir stalus uosto direkcijai.

Rašyta 17 metų

Į populiariausios Klaipėdos metų knygos titulą taip pat pretenduoja filosofo, rašytojo, publicisto, politinio ir visuomenės veikėjo, humanitarinių mokslų daktaro Arvydo Juozaičio naujausia knyga „Tėvynės tuštėjimo metas: 2000-2017 metai“, išleista „Alma litera“ leidyklos.

Tai knyga takoskyra, kurią autorius rašė 17 metų. Joje sudėtos esė, rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį.

Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Ar Lietuva išliks išgyvendama ir Europos tapatumo nuosmukį? Kur tie šaltiniai, iš kurių galime semtis jėgų spartėjančiam Tėvynės nykimui sustabdyti? Vėl pradėti gimdyti, dauginti gyvenimą nepaisant nieko – ar ne to prašo iš mūsų ir „Tautiška giesmė“, mūsų himnas? Autorius įsitikinęs, kad 2018 metais, skaičiuodama savo naujojo valstybingumo šimtmetį, Lietuva patiria ir savo paskutiniąją lemtį – gyvena be rezervų. Visa tai, ką smagiai ir noriai demonstruojame socialiniuose tinkluose, – ir viskas. Užnugario nebėra.

Kur balsuoti

Konkursas „Klaipėdos knyga 2018“ vyks iki vasario 11 d. Su visomis knygomis pretendentėmis galima susipažinti ir už populiariausią balsuoti gyvai penkiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A) ir Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13). Taip pat galima balsuoti internetu bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt.

Gražiausią 2018-ųjų Klaipėdos leidyklų knygą išrinks specialiai tam suburta komisija, kuriai vadovauja vilnietė grafikė ir knygų dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė.

Klaipėdos metų knygos konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių