Spektaklis su svarbia misija

Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, iššūkius mėgstanti šio teatro komanda ėmėsi operos „Undinė“ siekdama, kad Lietuvoje ji taptų tokia pat populiari ir mėgstama kaip visame pasaulyje.

Neblėstančią šlovę čekų kompozitoriui A. Dvoržakui atnešusią operą „Undinė“ pajūryje stato patyrusi lietuvių kūrėjų komanda: muzikos vadovas ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis, choreografė Aušra Krasauskaitė.

Prieš dvejus metus šiame teatre Eduardo Balsio operą „Kelionė į Tilžę“ režisavęs G. Padegimas ir jo sceninė bendražygė, scenografė ir kostiumų dailininkė B. Ukrinaitė sakė, kad dirbti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre visada labai malonu. B. Ukrinaitė net nubraukė džiaugsmo ir graudulio ašarą, o režisierius G. Padegimas intrigavo, kad jau turi pasiūlymų, koks kitas ambicingas spektaklis galėtų užgimti šio teatro scenoje.

Pajūrio gamta – scenografijoje

Anot režisieriaus G. Padegimo, klaipėdietiškoji „Undinė“ bylos apie šių dienų aktualijas: žmogus naikina save ir gamtą; migrantų problema: kas tu esi ir kur gyveni, kur tavo šaknys; pragaištingas undinės noras tapti žmogumi arba pasipriešinimas savai prigimčiai. Pirmajame operos veiksme publika grožėsis lietuviško pajūrio vaizdais, antrajame išvys urbanizacijos apraiškas. Tačiau metalo laužo ar senų laivų scenoje, anot kūrėjų, nebus. Vaizdas bus estetiškas ir minimalistinis, nes gerai apsvarstytas, ilgai brandintas. „Gėrėsimės puikia muzika ir nuostabiausiais solistų balsais. Deja, pabaiga bus tragiška: Princas galiausiai ryšis mirtį jam atnešusiam bučiniui“, – kalbėjo režisierius.

B. Ukrinaitė pasakojo, kad operos „Undinė“ scenografijos užuomazgos užgimė diskutuojant G. Padegimo sodyboje, natūralios gamtos apsuptyje. „Sėdėjome ant žolės šalia ežero su vandens lelijomis ir diskutavome. Norėjosi šį lietuviškos gamtos grožį perteikti ir scenoje, tad vaizdo projekcijomis – pajūrio miškai, o scenografijos pavidalu – mediniai takeliai, net jūros banga persikels ir į sceną“, – pasakojo B. Ukrinaitė. Scenografija scenoje atkartos visą gamtos ratą: nuo vieno žalio lapelio iki suvešėjusio miško, nuo gamtos klestėjimo iki jos sunaikinimo.

Choreografė A. Krasauskaitė atskleidė, kad „Undinėje“ žiūrovai pamatys įvairiausių šokio stilių fragmentus: šokiu bus pabrėžta spektaklio pradžios harmonija, o veiksmui įsibėgėjant klasikinio šokio elementus choreografijoje keis modernūs judesiai. „Iškėliau sau užduotį – sukurti undinei judesį, geriausiai atskleidžiantį, kaip jai nepatogu būti žmogaus kūne“, – sakė A. Krasauskaitė.

Kaip miesto vizitinė kortelė

Kompozitorius A. Dvoržakas – ryškus romantizmo atstovas, tad „Undinė“ atskleis gamtos grožį ir pabrėš, kad jausmai svarbiau nei proto balsas. Princą pamilusios ir viską dėl šios meilės paaukojusios Undinės istorija suskambės solisčių Ievos Juozapaitytės, Onos Kolobovaitės ir Ritos Petrauskaitės balsais. Undinės tėvo Vandenio partiją dainuos Kšištofas Bondarenka ir Valdas Kazlauskas. Princu taps solistai Jurgis Jarašius ir Mindaugas Zimkus. Užsienio princesių partijas ruošia Gabrielė Bukinė ir Rasa Ulteravičiūtė. Scenoje pasirodys ir Ragana Burtininkė – Gabrielė Kuzmickaitė, Dalia Kužmarskytė, Loreta Ramelienė, Nimfa I – Emilia Janina Kozlowska, Rosana Štemanetian, Nimfa II – Dina Mataitienė, Vitalija Trinkė, Nimfa III – Indra Sofia Maria Nielsen, Ernesta Stankutė, Girininkas – Farshadas Abbasabadi’s, Kęstutis Nevulis, Virėjas – Judita Butkytė-Komovienė, Vita Merkelytė, Medžiotojas – Modestas Narmontas, Vilius Trakys.

Tikimasi, kad A. Dvoržako opera „Undinė“ taps Klaipėdos miesto identitetą atskleidžiančia ir pabrėžiančia vizitine kortele. Operoje tarsi susijungs ekologijos tematika ir teatro noras prisidėti prie gamtos tvarumo šių problemų viešinimu. „Opera bus nepaprastai graži“, – neabejojo teatro vadovė L. Vilimienė.