Klaidins virtualūs vaizdai

Gruodžio 16 d. „Avia Solutions Group“ arenoje Vilniuje ir gruodžio 22 d. „Švyturio“ arenoje Klaipėdoje užgims kalėdinis Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ stebuklas.

Mažame Vokietijos miestelyje kalėdinio vakaro metu mergaitė Maša iš savo krikštatėvio senojo Droselmajerio dovanų gauna keistą lėlę – neišvaizdų Spragtuką. Išėjus svečiams ir laikrodžiui išmušus vidurnaktį, Maša atsiduria stebuklingame pasaulyje, kuriame atgiję žaislai kovoja su pilkų pelių būriais. Jiems vadovaujantis Pelių karalius pralaimi Spragtukui ir šis virsta gražiu jaunuoliu – Princu. Dviese su Maša jiedu keliauja po pasakų šalis. O rytą mergaitė pabunda iš sapno su lėle rankose...

„Spragtuką“ Klaipėdoje 2019 m. pastatė garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, padedamas kostiumus ir scenografiją spektakliui sukūrusių dailininkų Jekaterinos Zlajos ir Aleksandro Barmenkovo, taip pat šviesų dailininko Jevgenijaus Vinogradovo. Sceną puošia gigantiškos dekoracijos, o išmanūs Linarto Urniežio vaizdo projekcijų sprendimai stebina skaitmeninės realybės tikroviškumu. Žiūrovų regimą pilį, kalėdinę eglę, pelių kariuomenę, net pūgos snaiges spektaklyje sunku atskirti nuo tikrų. Akį traukia ir netikėtos sceninių kostiumų detalės. Beje, spektaklio metu kiekvienam šokėjui teks pakeisti net po kelis kostiumus.

Pirmoji Klara jau sutiko Princą

Klarą „Spragtuke“ pirmą kartą šoks Oleksandra Borodina, publikai gerai pažįstama kaip šokio spektaklių „Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“ pagrindinių vaidmenų atlikėja. Jos partneriu taps premjeriniame „Spragtuke“ 2019 m. sužibėjęs Spragtukas-Princas – Mykhailas Mordasovas. O štai 2019 m. Klarą šokusi Kira Tykhonova, deja, KVMT baleto trupę paliko, nes Klaipėdoje sutiko savo širdies Princą...

Bene labiausiai intriguojantis krikštamotės Droselmajer vaidmuo patikėtas patyrusiai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistei, šokių mokyklos įkūrėjai ir vadovei Olgai Konošenko. Pastatyme taip pat šoks Yanas Malaki (Fricas), Aušra Krasauskaitė (Frau Štalbaum), Danyla Butenka (Ponas Štalbausmas, Pelių Karalius) ir visa KVMT baleto trupė.

Daugeliui kūrėjų taptų iššūkiu klasikinį baletą pritaikyti universalioms arenoms. Bet tik ne K.Simonovui, jau ne pirmą sykį stačiusiam šį baletą su įvairių šalių baleto trupėmis. „P.Čaikovskis parašė tokią nuostabią muziką, kad ji gyvuos ilgiau nei amžinybę. Planeta išnyks, o ši muzika vis dar skambės kažkur australuose... „Spragtukas“ – nemirtingas kūrinys. Ir tai mane įkvepia prie šio kūrinio grįžti vėl ir vėl“, – teigė choreografas.

„Spragtukas“ laikomas vienu gražiausių P.Čaikovskio kūrinių, o gyvas jo atlikimas erdvę užpildo stebuklu. Muzikos vadovas, teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis mano, kad ši muzika – kietas riešutas orkestrui, tačiau skamba – genialiai. „Girdėsime tokią „Spragtuko“ muzikinę versiją, kokią ją sukūrė genialusis P.Čaikovskis“, – tvirtino T.Ambrozaitis. Šiame „Spragtuke“ bus galima išgirsti ir retai girdimą instrumentą čelestą, kurio skleidžiamas garsas primena varpelių skambėjimą.

Į nuotykius – kankano ritmu

Gruodžio 29-ąją Klaipėdos žvejų rūmuose rodoma J.Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“ vėl pajuoks visuomenės stereotipus ir kvies linksmai pašėlti belaukiant Naujųjų.

Būtent ši operetė, pirmąkart suvaidinta Paryžiuje 1858 m., Europos scenose įtvirtino ir išpopuliarino garsųjį kabareto šokį – kankaną. XIX a. Paryžius buvo žėrintis pramogų pasaulio centras, o kompozitoriui J.Offenbachui patiko laužyti nusistovėjusias „rimtosios operos“ tradicijas. Jo operetėje „Orfėjas pragare“ pateikta ironiška antikinio mito apie Orfėją ir Euridikę versija, parodijuojanti šeimyninio gyvenimo realybę: kartu gyvendami Euridikė ir Orfėjas pavargo vienas nuo kito. Euridikė jaučiasi apleista, ją erzina vyro aistra muzikai. Savo ruožtu Orfėją žeidžia žmonos abejingumas jo talentui. Atšalę tarpusavio santykiai verčia sutuoktinius dairytis kitos draugijos... Tada ir prasideda nuotykiai.

„Operetė įtraukia žiūrovus, leidžia jiems scenoje atpažinti save, sarkastiškai pasijuokti iš kaimyno ar vaizduojamo politiko. „Orfėjas pragare“ – tarsi kreivų veidrodžių karalystė“, – apie spektaklį kalbėjo vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis.

Teko sudėtingiausia misija

Anot 2020 m. spektaklį pastačiusios režisierės Rūtos Bunikytės, ši operetė – tai ironiška pasaka suaugusiesiems apie žmonių santykius. Joje mitologiniai ir realūs personažai trokšta išlieti savo širdgėlą, paragauti Edeno sodo vaisių. „Tai – maištas prieš kontrolę ir asmeninius suvaržymus: čia drąsiai juokiamasi iš žmonių ydų ir bendravimo klišių, iš klasikinių moralės nuostatų. Spektaklyje gausu ryškių personažų, išraiškingų kostiumų ir smagių šokių... Ir, žinoma, sulauksite velniškai laimingos pabaigos“, – žadėjo R.Bunikytė.

Operetėje tiek daug judesio, kad čia nejuda tik statulos. Beje, operetės veiksmas vyksta ant laiptų, todėl judesius, šokius teko gerai apgalvoti ir tiksliai apskaičiuoti. Tad choreografijai įtakos turėjo ir nepaprasta scenografija, ir kostiumai. „Čia šokama nuo dangaus iki pragaro ir atgal“, – intrigavo choreografė Inga Briazkalovaitė. O sudėtingiausia misija, norint judėti laiptais, tenka veikėjui Aristėjui, kuris scenoje avi nedidelius kojūkus primenančius aukštakulnius, vaizduojančius velnio kanopas.

Vaidmenis operetėje atliks KVMT ir kviestiniai solistai: Euridike taps Rita Petrauskaitė,

Orfėjumi – Kęstutis Nevulis, Aristėjumi – Tadas Jakas, Publikos nuomone – Dalia Kužmarskytė, Jupiteriu – Mindaugas Rojus, Venera – Judita Butkytė-Komovienė, Diana – Gabrielė Kuzmickaitė, Minerva – Dina Mataitienė, Amūru – Rasa Ulteravičiūtė, Stiksu – Šarūnas Juškevičius, Junona – Reda Jucevičienė, Merkurijumi – Gytis Šimelionis.

Teatras kviečia švęsti kartu. Bilietus į „Spragtuką“ platina kakava.lt, į „Orfėją pragare“ – tiketa.lt.