- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo šio penktadienio eksponuojama Ginto Kavoliūno fotografijų paroda „Nature morte“, kurią bus galima pamatyti virtualiai.
Išsamiai – pirmą kartą
Kaip pastebėjo šios fotoparodos kuratorė Danguolė Ruškienė, pastaraisiais metais, kai fotografijos pasaulyje nuolat randasi naujos, vis modernesnės fotokameros ir kita fototechnika, suteikianti galimybę pagauti akimi nepastebimus vaizdus ir vos per kelias sekundes juos tiražuoti, vis dažniau atsiranda fotografų, kurie nori sugrįžti į pradžią, kai ši medija užgimė. Todėl jie imasi kurti archajiškais metodais, kurie užtrunka žymiai ilgiau, tačiau suteikia įvairesnių pojūčių, o kūrybos rezultatai niekada iki galo nėra nuspėjami. Šiandien tai prilyginama meditatyviam procesui, ar šamanavimui. Lietuvoje vienu iš anksčiausiai tokiu principu pradėjusių dirbti fotografų yra G. Kavoliūnas.
Pirmojoje jo personalinėje parodoje „Nature morte“ pristatomi fotografijų ciklai, nuo 2012 m. kuriami analoginiu, cianotipijos, šlapio kolodijaus būdais, atspausdinti ant rentgeno plokštelių. Didesnė jų dalis eksponuojami pirmą kartą. Kelios G. Kavoliūno pirmojo ciklo „Ant palangės“ fotografijos uostamiestyje buvo eksponuotos prieš aštuonerius metus, o 2019 m. dalis šios parodos darbų buvo pristatyti Kupiškio etnografijos muziejuje. Klaipėdoje G.Kavoliūno fotografinė kūryba išsamiai pristatoma pirmą kartą.
Autorinėje fotografijų parodoje „Nature morte“ G. Kavoliūnas pateikė vizualias gyvybės ir mirties interpretacijas gamtoje.
Pamatyti tarsi iš vidaus
Nature morte prancūziškai – mirusi, negyva gamta. Šiuo terminu (liet. – natiurmortas) dar vadinamas dailės, taip pat fotografijos žanras. Natiurmortuose menininkas vaizduoja negyvus objektus, įvairius daiktus, augalus, medžioklės laimikius ir pan. Ir tik kartais – žmones, kurie čia papildo pagrindinius motyvus, nesutrikdydami tvirtai suręstos kompozicijos, dažniausiai surežisuoto objektų tarpusavio ryšio ir jų išdėstymo erdvėje.
Plačiąja žodžio prasme gamta – žmogaus būties pagrindas, ne tik biologinių, bet ir egzistencinių vystymosi procesų erdvė. Gamtos, natūros pažinimo lygmuo, gebėjimas (pa)stebėti joje vykstančius virsmus iš principo nulemia mūsų santykį su fiziniais, kūniškais objektais. Ne tik elgseną, bet ir atvaizdavimo formas. Deja, šiandienis gyvenimo būdas, regėjimo įpročiai ir suvokimo standartai dažnam sutrukdo prasiskverbti giliau, užčiuopti esmę. Norint tai pasiekti, kai kam reikalingos specialios sąlygos, galbūt – simuliacijos, o kitiems užtenka kantraus, neskubraus žvilgsnio ir asmeninės patirties, abipusio priklausomumo ryšiais sietinos su gamta, suvokimo. Būtent pastaruoju atveju pradeda blankti utilitarūs, praktiniai aspektai ir atsiranda galimybė viską stebėti ne iš šalies, pamatyti tarsi iš vidaus. Ir čia jau ne taip svarbu, ar kalbama apie gyvą ar mirusią gamtą ir ką kiekvienu atveju turėtų reikšti nature morte – gamtos numarinimą, kai menininkas įspraudžia ją į dvimatę plokštumą (drobę ar popierių) ar jos prieglobstyje gyvybę praradusių sutvėrimų atvaizdavimo būdus.
Fotomenininko natiurmortai
Menotyrininkės D. Ruškienės teigimu, G. Kavoliūno fotografijose aptinkame abu minėtus atvejus. Autorius vienodai noriai renkasi tiek gėlių vazonuose tarpstančius augalus, tiek jau silpniau gyvybe alsuojančias nuskintas ir sumerktas gėles ar išrautus ir sunykimui pasmerktus medžių daigus. Į jo dėmesio ir kūrybinių eksperimentų lauką patenka ir žymiai seniau gyvybę praradusių gyvūnų bei paukščių kaukolės, makabrišką šokį lietuje šokusių varlių liekanos.
Visais šiais atvejais objektų fiksacijos G. Kavoliūno kūriniuose tampa šamaniška gamtos įkūnijimo galia, magiškai traukiančia prie jos ištakų, kur laikinumas yra akivaizdus, o gyvybė savanoriškai sudaro kontraktą su mirtimi. Stebėtina, bet tai nekelia įtampos, nė kiek nebaugina, todėl priimama kaip savaime suprantama. Fotografijoms pasirenkami objektai vienu metu ir visiškai įprasti, ir kartu reikalaujantys tokio autoriaus pasirinkimo pagrindimo. Skirtingos ne tik šių objektų kūriniuose įkurdinimo aplinkybės, bet ir priežastys, lėmusios tokius autoriaus sprendimus.
Jo ant palangės vazonuose auginamų gėlių atvaizdai („Ant palangės“, 2012–) tampa savotiškomis buto šeimininko charakterizavimo priemonėmis, iš dalies iliustruojančiomis jo pasaulio suvokimą. Čia – tik augalas ir jo buvimo vieta, nurodyta pavadinime. Daugiau – jokių nuorodų, tik atsiverianti erdvė spėliojimams ir apmąstymams. Nuskintos ir vazose pamerktos gėlės cianotipinio (cyanotype – angl.) proceso metu nudažomos vienodai mėlynai („Mėlynoji nuotaika“, 2014), o apie jų skirtingas spalvas galima sužinoti tik iš autoriaus paliktų užrašų, taip įgyjant galimybę patiems „nuspalvinti“ matomą atvaizdą. Tai – būdas mėlyname atspaude pamatyti skirtingas spalvas, provokacija, kuriai noriai pasiduodama. Dar viena cianotipinė serija yra medžių fotogramos („Arbaro“, 2016–2019). Ją kurdamas autorius užsiėmė savotiška reinkarnacija – išrovė jaunus medelius iš jiems augti netinkamų vietų (pvz. šienaujamų pievų) ir suteikė jiems simbolinę amžinybę atspaudų lakštuose. Būtent čia pradedama vizualinė diskusija apie laikinumą ir galimybių išlikti iliuziją.
Groteskiškas šokis
Į akistatą su nutrūkusia egzistencija fotomenininkas suveda pateikdamas rentgeno plokštelėse užfiksuotus gyvūnų ir paukščių kaukolių atvaizdus („Post-mortem“, 2019). Tam tikru požiūriu tai – jų dabartiniai, pomirtiniai portretai, kartu ir užuomina į praeitį, kaip buvusios gyvybės liudijimas.
Groteskiško šokio su mirtimi istorijos pasakojamos šlapio kolodijaus plokštelėse („Šokis lietuje“, 2019). Čia fiksuojamos ant kelio dangos sutraiškytos varlės, tiksliau – išdžiūvusios jų kūnų liekanos. Amžiams judesyje – šuolyje ar rėpliojime sustingusios išraiškingos varlių pozos, gruoblėtos jų odos faktūros išgrynintame fone tampa itin mįslingos. Atitrūkusios nuo tragiško įvykio vietos, netekusios baigties fakto įrodymo, jos tampa tarsi savarankiškais simboliais, reiškiančiais nors ir dalinę, bet amžiną išlikimo tikimybę.
Anot menotyrininkės, dar vienas prasminis lygmuo atsiranda suvokus, kad autorius, kurdamas didesnę dalį šių darbų, naudoja senąsias, jau retai naudojamas technikas ir technologijas. Jos taip pat yra nukeliavusios į praeitį ir galėtų būti laikomos mirusiomis, nes tik tam tikrais atvejais prikeliamos. Ir čia tenka pripažinti, kad kiekviena pabaiga reiškia tam tikrą pradžią, kaip mirusi gamta, siunčianti impulsus kūrėjui, suteikia gyvybę naujai formai ir prasminiam krūviui – kūriniui.
Naudoja senąsias technologijas
G. Kavoliūnas gimė 1976 m. Adomynės kaime (Kupiškio raj.). Nuo 2003 m. gyvena ir kuria Vilniaus rajone. 2008 m. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje įgijo fotografijos technologijos specialybės profesinio bakalauro diplomą. 2011 m. Lietuvos edukologijos universitete baigė dailės pedagogikos bakalauro studijas, 2013 m. įgijo dailės edukologijos magistro laipsnį. Nuo 2009 m. – VšĮ „Atviros fotografijos dirbtuvės“ vadovas. 2010–2018 m. dėstė Vilniaus dizaino kolegijos Taikomosios fotografijos katedroje. Nuo 2018 m. – Vilniaus dailės akademijos MDL Fotografijos ir medijos meno laboratorijos vedėjas. Nuo 2008 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 2009 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Nuo 2013 m. – Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos (LAFA) narys. Jungtinėse parodose ir edukaciniuose projektuose dalyvauja nuo 2000 m., veda teorinius ir praktinius fotografijos užsiėmimus, skaito paskaitas. Savo kūryboje naudoja skirtingas senąsias fotografijos technikas ir technologijas. Jo kūrinių yra įsigiję Šiaulių fotografijos muziejus, Tauragės krašto muziejus ir Nacionalinė dailės galerija.
G. Kavoliūno parodą „Nature morte“ organizuoja VšĮ „Atvirosios fotografijos dirbtuvės“, kuratorė – D.Ruškienė, rėmėjas – Vilniaus dailės akademija.
KKKC Parodų rūmų durys dėl karantino ribojimų vis dar užvertos, tačiau vykstančias parodas yra galimybė apžiūrėti virtualiai – besidomintieji fotografija netrukus bus pakviesti į virtualų turą po G. Kavoliūno darbų parodą „Nature morte“, kuri uostamiestyje paviešės iki kovo 28-osios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Šventojo pavasario“ istoriją Klaipėdos muzikiniame teatre pasakos ir pasipilantis vanduo
Gegužės 10 ir 11 dieną Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ pasipils vanduo! Naujojo teatro salėje, kurio sienos primena lietuvišką pajūrį, bus pristatytas vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas Giovanni B...
-
SEL pranešė apie du koncertus: Klaipėdos ir Kauno šou gerokai skirsis7
Šiais metais gerbėjai kviečiami į dar du didžiulius koncertus – liepos 13 dieną Klaipėdos vasaros estradoje ir gruodžio 14-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tiesa, šie pasirodymai, pasak Egidijaus Dragūno, gerokai skirsis...
-
Knygų klubas „Paraštėse“ vienija skaityti mėgstančius klaipėdiečius
Metus I. Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje veikiantis knygų klubas „Paraštėse“ vienija skaityti mėgstančius klaipėdiečius. Bendraminčiai susitinka kiekvieną paskutinį mėnesio antradienį. Jų ratas kol kas nėra labai gausus...
-
Klaipėdoje – jubiliejinis grupės „Man-go“ koncertas5
Klaipėdos industrinė renginių erdvė „Renginių kombinatas“ kviečia į išskirtinį renginį, kupiną puikiai lietuviškos muzikos gerbėjams pažįstamų melodijų ir pozityvios energijos. Čia savo 25 metų veiklos jubiliejinį ko...
-
Palanga taps pučiamųjų sostine1
Šiais metais pirmą kartą istorijoje ne tik didžiausiame Lietuvos kurorte – Palangoje, bet ir Baltijos šalyse įvyks Europos pučiamųjų varinių instrumentų orkestrų čempionatas. Į išskirtinį renginį atvyksta apie 1 tūkst....
-
Spektaklis „Keturios paslaptys“ – teatro scenoje
Teatralai klaipėdiečiai Evelina ir Gytis Šimelioniai virto dviem detektyvais, kurie scenoje mažiesiems žiūrovams padėjo įminti keturias paslaptis. Būtent taip ir vadinasi jų naujas spektaklis vaikams, sukurtas pagal Lino Kontrimo to paties pava...
-
Paaiškės konkurso „Klaipėdos knyga 2023“ nugalėtojai
Šiandien, balandžio 30-osios vakarą, paaiškės 18-ąjį kartą vyksiančio konkurso „Klaipėdos knyga 2023“ laureatai. Apdovanojimų metu bus atskleisti populiariausios, gražiausios ir klaipėdietiškos knygos nominacijų nug...
-
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną – renginiai Klaipėdoje
Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną, gegužės 1-ąją, vyks renginiai „20 metų drauge su Europa“, skirti šiai dienai paminėti. Klaipėdiečiai ir svečiai bus kviečiami išbandyti tradicinius amatus, o vakare pasiklausyt...
-
Jubiliejų Klaipėdos pilies džiazo festivalis švęs su legendine britų grupe „Incognito“4
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kvies klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos2
Naujausias bei moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau atvėrė naujųjų rūmų bilietų kasą. Kviečiama atvykti ir bilietus bei kuponus nusipirkti jums patogiu metu. ...