Koncertas lūpinei armonikėlei ir simfoniniam orkestrui Lietuvoje skambės pirmą kartą

„Tikiuosi, visiems bus įdomu išgirsti, kaip kartu su orkestru skamba lūpinė armonikėlė. Tai bus netikėta net profesionalams“, – žada ne tik Lietuvoje pripažintas dirigentas.

Tarptautinė R. Šerveniko karjera prasidėjo 1997 m., kai Mstislavas Rostropovičius pakvietė jį dirbti asistentu statydamas Sergejaus Prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta“ Eviano festivaliui Prancūzijoje. Nuo 1998 m. jiedu drauge koncertavo žymiausiose pasaulio salėse. Vėliau R. Šervenikas dirigavo daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Izraelyje, Rusijoje. Įsimintini jo koncertai Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, Amsterdamo „Concertgebouw“, Madrido „Auditorium de nationale“, Frankfurto „Alte Oper“, Londono „Cadogan Hall“, Berlyno „Konzerthaus“, Osakos „Festival Hall“ ir „Symphony Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, „Metropolitan Art Space“, Kelno, Hamburgo, Sankt Peterburgo filharmonijų salėse.

Nuo 2000 m. R. Šervenikas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas. 2008–2018 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas. Nuo 2008 m. dirigentas bendradarbiauja su Bavarijos valstybiniu operos teatru.

Koncerte „Vasaros nakties muzika“ pasirodys vienas žymiausių lūpinės armonikėlės virtuozų Europoje italas Gianluca Littera. Muzikantas yra parašęs straipsnių ir net knygų apie grojimo šiuo muzikos instrumentu techniką.

Klaipėdoje G. Littera atliks Michaelo Spivakovsky Koncertą lūpinei armonikėlei ir simfoniniam orkestrui. Tai vienas iš nedaugelio kūrinių, parašytų specialiai lūpinei armonikėlei. Svečias taip pat atliks savo paties aranžuotą Niccolo Paganini Kapričą Nr. 24 lūpinei armonikėlei ir orkestrui.

„Prieš keletą metų jau bendravome su G. Littera – tuomet su Lietuvos kameriniu orkestru jis atliko visai kitokią muziką. Grojome Pažaislio muzikos festivalyje ir Palangoje, „Nakties serenadose“. O ar žinojote, kad G. Littera su savo lūpine armonikėle vienas jachta iš Europos nuplaukė į Ameriką? Klaipėdos publikai, kur daug buriuojančių žmonių, dėl to jis turėtų būti dvigubai įdomus ir savas“, – pastebi R. Šervenikas.

Pasak dirigento, tam, kad instrumentas skambėtų su orkestru, reikia repertuaro. Kad būtų repertuaras, reikia atlikėjų, kurie išvystytų konkretaus instrumento grojimo techniką ir atsirastų kompozitorius, kuris tam instrumentui parašytų kūrinių. Kai neįprastų instrumentų virtuozams, tokiems kaip G. Littera, norisi simfoniniuose koncertuose pasirodyti kaip solistams, kūriniai dažniau būna pritaikomi konkrečiam instrumentui, o ne kuriami nauji. Bet kuriuo atveju atlikėjas, gerai įvaldęs savo instrumentą, užkariauja jam daugiau erdvės koncertų salėse.

O tai, kas pas mus nepopuliaru, kitose šalyse gali būti netgi labai populiaru. Pavyzdžiui, lūpinė armonikėlė labai populiari Kinijoje. Ji pamažu užkariauja ir Europą, rasdama sau vietos koncertinėse programose.

„Koncerto programą, kuri taip pat skambės Šiauliuose, sugalvojome kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene. Programa nėra tradicinė ar rutininė – klausytojams pasiūlysime tai, ko jie niekada negirdėjo. Džiaugiuosi, kad mane pakvietė diriguoti. Net orkestro muzikantams profesine prasme bus įdomu išgirsti, kaip skamba lūpinė armonikėlė, ypač M. Spivakovsky Koncerte lūpinei armonikėlei ir simfoniniam orkestrui. Manyčiau, šis kūrinys Lietuvoje bus atliktas pirmą kartą“, ­– džiaugiasi R. Šervenikas.

Festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncertas pavadintas „Vasarvidžio nakties muzika“, todėl nieko nuostabaus, kad jame nuskambės ir Felixo Mendelssohno „Vasarvidžio nakties sapno“ ištraukos: Intermezzo, Scherzo, Noktiurnas ir Uvertiūra. Klausytojai taipogi išgirs Intermezzo iš Pietro Mascagni operos „Kaimo garbė“, tapusios itališkojo verizmo pradininke, bei Eduardo Balsio Habanerą, prieš 60 metų parašytą Vytauto Žalakevičiaus filmui „Adomas nori būti žmogumi“.