Kulautuvos senkapyje iš viso rasta dešimt lobių. Penki jų aptikti 1993, 1994 ir 1996 m., dar penki – 2018-aisiais. XIV a. antrąja puse datuojami sidabro radiniai išskiria šią vietovę iš kitų Vidurio Lietuvos kapinynų ir kviečia pažvelgti į Kulautuvos istoriją, siekiančią gerokai ankstesnius laikus nei kurorto kūrimasis.
Naujos parodos kuratorė Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Gerarda Dručkuvienė akcentuoja: lobiu laikomi radiniai, kurie buvo ne praeities žmonių pamesti, bet sąmoningai užkasti. Lobiu gali būti įvairiausi daiktai: nuo pinigų iki ginklų; ir turinčių didelę, ir mažą materialinę vertę, daug objektų ir vos keli.
Pagal numanomą tikslą lobiai skirstomi į kelias grupes: paslėptą turtą; užkastą, ne siekiant išsaugoti vertybę, bet norint ją sunaikinti, pvz., aukos; karo grobiai – sunaikinus priešą norima sunaikinti ir jo ginklus, kurie prieš užkasant būdavo sulaužomi.
Lietuvoje rasta dar IV–II tūkst. pr. Kr. datuojamų lobių. Nors, anot G. Dručkuvienės, Vidurio Lietuvoje rasti to paties laikotarpio radiniai yra panašūs, kiekvienas turi ir savo ypatumų. Pvz., Karmėlavoje rasta labai gerai išlikusių odinių krepšių, Masteikiuose – labai puošnių objektų. Kulautuvą išsiskiria lobiai.
Lobiu gali būti įvairiausi daiktai: nuo pinigų iki ginklų, turinčių didelę ir mažą materialinę vertę, daug objektų ir vos keli.
Šešių duobučių mįslės
Vienas įspūdingiausių Kulautuvos archeologinių atradimų užfiksuotas 2018 m., archeologo Manto Daubaro vadovaujamų detaliųjų tyrimų metu. Žirgų kape Nr. 27, kuriame palaidoti ne mažiau kaip penki žirgai, aptiktos net 63 įkapės. Tarp jų – žirgo aprangos ir raitelio ekipuotės detalės, žąslai, pentinai, balnakilpės, sagtys, apkalai, karoliukai ir kiti radiniai. Dalis dirbinių puošti sidabru, o išlikęs audinio fragmentas – auksuotais siūlais.
Tačiau ypatingas atradimas archeologų laukė pasiekus kapo dugną. Čia aptiktos šešios siauros, maždaug 5 cm skersmens, 20 cm gylio duobutės, įgilintos į natūralų, žmogaus veiklos nepaliestą gruntą. Penkiose jų buvo paslėpti sidabro lobiai. Šeštoji buvo tuščia.
Keturiuose lobiuose rasta smulkiai sukapotų sidabrinių papuošalų. Penktajame – sveikas sidabrinis žiedas praplatinta pinta priekine dalimi ir į dvi dalis perlaužta sidabrinė pasaginė segė su gyvūnų pavidalo galais. Bendras šiuose lobiuose esančio sidabro svoris – 272,98 g.
Visus penkis Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomus lobius lankytojai galės apžiūrėti naujojoje parodoje. Greta bus pristatomi radiniai iš to paties, įkapių gausa išsiskiriančio žirgų kapo ir kitų 2018 m. tyrinėtų kapaviečių.
Kurorto praeitis
Dešiniajame Nemuno krante įsikūrusios Kulautuvos apylinkėse žmonių gyvenimo pėdsakai apima ilgą laikotarpį. Į šiaurės vakarus nuo miestelio centro, Nemuno ir Klevinės upelio slėnyje, aptikta senovės gyvenvietė datuojama nuo I tūkst. pradžios iki II tūkst. vidurio. Senkapyje nustatyti skirtingų epochų žmonių palaidojimai, XII–XIV a. žirgų kapai ir galima mirusiųjų deginimo vieta.
Archeologų dėmesį ši vietovė patraukė 1986 m., kai Vilkijos kraštotyrininkai pranešė apie arimuose randamus kaulus ir keramiką. Kitais metais čia apsilankę specialistai surinko paviršiuje pasklidusius radinius, o senkapis ir gyvenvietė buvo įtraukti į saugomų objektų sąrašus.
1990–1991 m. Kulautuvos kapinyną tyrinėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologai, vadovaujami Kristinos Rickevičiūtės. Ištyrus 425 kv. m plotą, aptikti aštuoni I–II a. griautiniai ir du panašaus laikotarpio degintiniai žmonių kapai. Tyrimų metu surinkta apie 80 muziejinių vertybių.
Dalį šių radinių taip pat bus galima išvysti parodoje: įvijinių antsmilkinių, smeigtukų, apyrankių, karoliukų ir kitų dirbinių. Jie papildys viduramžių lobių istoriją, leisdami pažinti ankstyvesnius šios vietos praeities sluoksnius.
Atveriamos saugyklos
„Kulautuvos lobiai“ – šeštoji parodų ciklo „Kauno rajonas nuo pat šaknų“ paroda, tęsianti Kauno rajono muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus bendradarbiavimą. Nuo 2024 m. plėtojamas ciklas kviečia pažinti Kauno rajono praeitį apžiūrint čia atrastus archeologinius radinius – nuo kasdienybės daiktų ir aprangos detalių iki laidojimo papročius ir senųjų meistrų gebėjimus liudijančių dirbinių.
Ciklą pradėjo paroda „Šilelio senkapio radiniai“, vėliau lankytojams pristatytos „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“ ir „Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę“. Jas pratęsė parodos „Karmėlavos senkapio diržo krepšiai – XVI a. mados atspindys“ ir šiuo metu tebeveikianti „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“. Šios penkios parodos jau sulaukė beveik 10 tūkst. lankytojų.
Kiekviena ciklo paroda atskleidžia vis kitos Kauno rajono vietovės savitumą ir papildo bendrą krašto istorijos pasakojimą. Karmėlava lankytojus stebino išskirtinai gerai išlikusiais odiniais diržo krepšiais, Masteikiai – radinių puošnumu ir praktiškumu, o Kulautuvos istoriją šįkart pasakos žirgų kapo dugne paslėpti sidabro lobiai.
Muziejų partnerystė leidžia visuomenei išvysti Vytauto Didžiojo karo muziejaus saugyklose saugomus Kauno rajono archeologinius radinius, kurių tik nedidelė dalis įprastai pristatoma lankytojams. Raudondvario pilyje rengiamos parodos suteikia galimybę šias vertybes pažinti arčiau jų atradimo vietų, o vietos bendruomenėms – naujai pažvelgti į savo gyvenamosios aplinkos istoriją. Taip ciklo pavadinimas „Kauno rajonas nuo pat šaknų“ įgauna konkrečią prasmę: krašto praeitis atsiveria per autentiškus, jo žemėje išlikusius žmonių gyvenimo pėdsakus.
Kas? Parodos „Kulautuvos lobiai“ atidarymas.
Kur? Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje (Pilies takas 1, Raudondvaris).
Kada? Lapkričio 12 d. 18 val. Veiks iki 2027 m. gegužės 27 d.
Naujausi komentarai