Mūsų miesto istorija ilga, bet žmonių, ant kurių kapo ir šiandieniniai klaipėdiečiai uždega žvakes, yra vos keli. Tarp jų – ir Julius Liudwigas Wieneris. Šio žydų kilmės garbingo miesto piliečio gimtadienis yra 1795 m. balandžio 1-oji. Ar jis buvo pokštininkas ir mėgo humorą, nežinia, bet, sprendžiant iš šio vyro poelgių, jis buvo laisvos sielos žmogus.
J. L. Wieneris buvo pirklys, miesto magistrato narys, vienas dosniausių miesto filantropų.
Po jo mirties 1862 m. velionio valia kiekvieną balandžio 1-ąją pagrindinėje miesto gatvėje, maždaug ties ta vieta, kur yra restoranas „Lūja“, būdavo serviruojami stalai ir maitinama 100 miesto varguolių.
J. L. Wieneris didelį kapitalą sukaupė už palūkanas skolindamas pinigus ir prekiaudamas gėlių sėklomis bei svogūnėliais.
Savo testamentu pirmiausia jis pribloškė žydų bendruomenę, paaukojęs jai pinigų su vienintele sąlyga, kad jo kūnas būtų palaidotas ne žydų, o miesto kapinėse. Tiek pat pinigų jis skyrė ir katalikų bažnyčiai, nors nebuvo jos parapijietis.
Aštuoniskart daugiau talerių jis paliko labdaros sąjungai neturtingų dorų tėvų vaikams aprengti ir mokyti, keturiskart daugiau – prieglaudai, kurios tikslas – padėti apleistiems elgetų ir nusikaltėlių vaikams, kad jie būtų aprūpinti pastoge, rūbais, maistu ir išauklėti darbščiais, visuomenei naudingais amatininkais.
Milžinišką sumą jis skyrė nusigyvenusių pirklių prieglaudai, mergaičių auklėjimo instituto įkūrimui ir išlaikymui, stipendijų fondui studijuojantiems menininkams arba technikams įkurti bei kitiems miestui naudingiems darbams.
Dalis J. L. Wienerio palikimo tapo labdaros fondo pagrindu, o šio fondo augintais pinigais pastatyti statiniai tebetarnauja klaipėdiečiams ir šiandien.
Trečiadienį buvo išlaikyta dar viena tradicija – pasidalinti su atėjusiais į renginį gėlių sėklomis, kurios buvo supakuotos į socialinių paslaugų centro „Klaipėdos lakštutė“ lankytojų pagamintus vokelius.
Susirinkusieji vaišinosi karšta arbata, kepiniais ir miesto žydų bendruomenės atneštais macais.
Naujausi komentarai