Rikiavosi į gyvą eilę
„Europos muziejų naktis“ šiandien vyko nuo 18 iki 22 valandos. Nemokamai apsilankyti klaipėdiečiai galėjo ne tik Pilies muziejuje, bet ir Laikrodžių muziejuje, laive-muziejuje „Sūduvis“ ir kitur.
Itin daug dėmesio sulaukė lankytojams pagaliau atvertas atstatytas Pilies bokštas. Čia eilės driekėsi viso vakaro metu. Kadangi nereikėjo išankstinės registracijos, žmonės rikiavosi į gyvą eilę.
Tuo pat metu Pilies muziejaus Frydricho poternoje buvo atidaryta paroda „Praeities mozaika. Archeologų atradimai Klaipėdoje 2020–2025 metais“. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus surengtoje parodoje eksponuojami per pastaruosius penkerius metus įvairiose Klaipėdos vietose aptikti radiniai. Kiekvienas jų – pasakojantis savo istoriją.
Senamiestyje – apstu radinių
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus direktorius doc. dr. Jonas Genys pasakojo, kad archeologiniai tyrimai Klaipėdoje vyksta kasmet, o senamiestyje nuolat dirba kelios archeologų komandos.
Nors visuomenei labiau žinomi Šv. Jono bažnyčios ar Atgimimo aikštės tyrimai, tačiau mažesni kasinėjimai įvairiose miesto vietose taip pat yra labai svarbūs.
Anot doc. dr. J. Genio, visi archeologų rasti radiniai perduodami muziejui, o kai kurie tyrimai tampa itin reikšmingi miesto istorijai. Vienais įspūdingiausių pastarojo dešimtmečio tyrimų – Klaipėdos piliavietės rytinio pakraščio kasinėjimai, kurių metu aptikta virš 35 tūkst. radinių.
„Šiemet mūsų archeologų skyrius kartu su įvairiose vietose dirbančiais archeologais vėl susibūrė pristatyti per pastaruosius penkerius metus vykdytų kasinėjimų. Tokia ir yra šios parodos idėja. Jos koncepcija labai paprasta. Koncepciją diktuoja kiekvienas tyrėjas, jis pats atrenka, ką reikėtų rodyti. Štai šitoje parodoje yra didelis kiekis objektų ir neatimsiu galimybės archeologams patiems juos pristatyti“, – sakė doc. dr. J. Genys.
Archeologai – istorijų pasakotojai
Archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, tyrusi Kukuliškių gyvenvietę, pasakojo, kad archeologai savo darbu kuria pasakojimus apie praeities žmonių gyvenimą. Be to, dauguma parodoje pristatomų radinių yra iš istorinių laikų, todėl apie juos pasakoti lengviau, radiniai dažnai būna informatyvesni, dekoruoti ar su užrašais. Tačiau priešistoriniai radiniai, net ir maži keramikos fragmentai, tokie kaip šukė, reikalauja daug sudėtingesnių tyrimų bei specialistų darbo.
„Man atrodo, kad šita paroda yra tarsi vienas didelis pasakojimas apie Klaipėdą, nuo pačių seniausių laikų. Kiekvienas stendas pasakoja savo, tos vietos, išskirtinės vietos istoriją. Kartais viena lengviau papasakojama, kita sunkiau. Noriu tikėti, kad ir mano pasakojimas apie Kukuliškių tyrimus bus jums suprantamas ir išeisite iš šios parodos pasisėmę daug įdomios ir naudingos informacijos“, – kalbėjo dr. M. Urbonaitė-Ubė.
Parodoje pristatomi radiniai ir archeologinių tyrimų medžiaga iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcijos, Kukuliškių, Aukštapelkių, Atgimimo aikštės, Šv. Jono bažnyčios bei kitų svarbių Klaipėdos objektų.
Naujausi komentarai