Autobiografiniuose atsiminimuose vaiko ir jaunuolio akimis jautriai atskleidžiama karo bei pokario tikrovė, skaudūs išgyvenimai, patirti lageriuose, emigracijoje Vokietijoje. Pasakotojo talentu apdovanotas rankraščio autorius J.Radtkė (gim. 1935 m. Žygaičių k., Tauragės apskr., dabar gyv. Ahause, Vokietijoje) prisimena savo gimines – Vilenbrechtus, Rotkius, Paliokus, jaunystės draugus bei kaimynus. Pasakojimus papildo senos fotografijos, dokumentai, laiškai. Atskirame knygos skyriuje pristatomi J.Radtkės darbai, nuveikti Tėvynės labui išeivijoje bei Lietuvoje, po nepriklausomybės paskelbimo. Lietuvai autorius padovanojo ryškiausius savo metalo plastikos darbus, kurie sukurti lietuviškų pasakų ir legendų temomis. Už surengtus labdaros projektus ir kitus nuopelnus Lietuvai prezidentas Valdas Adamkus 1998 m. J.Radtkei išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę.

Knygoje pasakojimai pateikti išsaugant autentiškumą, kalbos grynumą, pasakotojo toną, svetimybės ir tarminiai žodžiai paaiškinami žodynėlyje. Autorius vartoja etnografinius buities daiktų, darbo įrankių pavadinimus, kitus etnografinius terminus, kalbos išraiškingumą sustiprina mažybinės priesagos, būdingos Paprūsės ir Mažosios Lietuvos regiono gyventojams, atskleidžiančios savitą tarmės, stovinčios prie išnykimo slenksčio, grožį. J.Radtkės kalba jausminga, vartojama nemažai ištiktukų, jaustukų. Pasakojimai iliustruojami garsažodžiais, kurie žinomi iš tautosakos, o neretai ir priežodžiais ar vaizdingais posakiais. Etnografiniai buities ir ūkio darbų aprašymai atskleidžia darbų pobūdį, periodiškumą. Greta pateikti autentiškų eksponatų – darbo įrankių – vaizdai ir patį darbo procesą iliustruojančios nuotraukos.

Donato Bielkausko filme „Paskutinis, užvėręs vartus“ iškeliamos ir pristatomos vertybinės nuostatos, paskatinusios J.Radtkę rašyti dienoraštį. Pirmoji dalis sukurta pagal rankraštį ir nuotraukas iš šeimos bei giminės albumų. Kūrybos braižas pristatomas antrojoje dalyje. Filmo moto – skausmas ir išsiskyrimas nenugali prisirišimo bei meilės. Žmogų galima atplėši nuo motinos, nuo tėvynės, bet išplėšti meilę iš jo širdies neįstengs jokia brutali jėga.

„Tai neformali, apnuoginta istorija. Atsiminimų knyga ir DVD filmas suteiks galimybę į Paprūsės ir Klaipėdos krašto istorinius įvykius pažvelgti vietos gyventojo akimis, žmogiškų jausmų ir vidinių išgyvenimų plotmėje pajusti tragiškų istorinių įvykių skaudulius, pažinti to meto šeimos narių tarpusavio santykių tikrovę, kaimo buities realijas, evangelikų liuteronų konfesinio gyvenimo detales. Tai knyga apie meilę artimui ir Lietuvai, pasiryžimą visomis išgalėmis prisidėti prie Lietuvos suklestėjimo“, – teigė jos sudarytoja dr. Aušra Kavaliauskienė.