Muziejaus lankytojams bus pristatyti lietuvininkų išeiginiai, religinių apeigų, darbo drabužiai ir aksesuarų kolekcija. Ekspozicijoje bus galima susipažinti ir su aprangos gamybos ištakomis, sužinoti kada krašto gyventojai išmoko pasigaminti drabužius, iš kokių siūlų juos audė, kokias spalvas mėgo.

Svarbiausias naujos ekspozicijos lūkestis – kad kiekvienas muziejaus lankytojas pajustų ir suprastų, kokią svarbą istorijos tėkmėje lietuvininkams turėjo drabužiai. Puošni rankų darbo apranga ir aksesuarai visuomet išskirdavo darbščias lietuvininkes iš svetimtaučių. Lietuvininkės mėgo tik santūrias puošmenas, turėjo net po kelias seges.

Šiandieną tautinio kostiumo pagrindas – tam tikro regiono kaimo žmonių istoriniai drabužiai. Mažosios Lietuvos regionas išsiskiria istorinių drabužių savitumu. Be ūkininkų / laukininkų išeiginės aprangos, savita yra žvejų apranga. Ji pasižymi didesniu spalvingumu. „Žvejytės“ ypač mėgo ir delmonus.

XX a. pradžioje Klaipėdos krašte ir kaimo merginos puošėsi naujoviškai, pagal berlynietišką madą pasiūtais drabužiais.

Per atidarymą bus galima išsamiau susipažinti su nauja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicija „Nuo gintarinio verpstuko smagračio iki tautinio kostiumo. Eksponatų istorijas pasakos Anna Gelžytė-Juzaitienė iš Klišių kaimo, klaipėdietė Eugenija Rimkutė-Seselskienė ir Birutė Kasiulytė-Servienė iš Rusnės. Jų dėka nauja ekspozicija pasipildė eksponatais.

Paskaitą „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ skaitys Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Aušra Kavaliauskienė, o etnografė Indrė Skablauskaitė pristatys Hugo Šojaus tekstilės eksponatų kolekciją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.