Parodoje eksponuojamos autorės figūrinės kompozicijos, taip pat plenero metu nutapyti peizažai. Kiekvienas darbas – atskira istorija, sukurianti unikalią nuotaiką, – gluminančią, džiuginančią ar įnešančią šiek tiek paslapties. Stilizuotos moterų figūros pasakoja, įtraukia, intriguoja žiūrovus. Tapytojai artimas gyvos, žaismingos, net šelmiškos moters tipas, jos elgsena, judesiai, veido išraiška darbuose atsiskleidžia kaip spalvinga gyvenimo tiesa, pripildyta pulsuojančio nuoširdaus žmonių ryšio, atsirandančio tik bendraujant. Moters elgsenos ypatumai pateikiami lengvai ironizuojant, be įniršio, nesmerkiant jos išorės, priešingai – pabrėžiant vidinį unikalumą ir charizmą. Kūriniuose atsirandančios subtilios detalės, tokios kaip vaisių, uogų, gėlių fragmentai, ne tik užpildo foną, bet, vaizduojami moterų rankose tarsi induose, virsta gyvais natiurmortais, koduojančiais moters – šeimos židinio sergėtojos – įvaizdį. Moterų aprangoje tapytoja naudoja įvairias faktūras (taškai, augaliniai motyvai), užpildančias audinį, suteikiančias jam nenuobodaus dekoratyvumo. Gyvūnų (šuns, paukščio) pasirodymas darbuose jiems prideda žaismingumo. Pabrėžiamas gyvūno ir žmogaus ryšys, kiekvienam gyvūnui kūrinyje skiriama ypatinga vieta – sėdėdami kartu prie stalo ar ant žmogaus kelių, laikomi jo rankose, gyvūnai tampa bendraminčiais pašnekovais, artimais draugais.

Menininkė, spalvos niuansais skverbdamasi į motyvo esmę, siekia parodyti tai, ko nemato kiti. Kūriniuose galima įžvelgti lyrinį abstrakcionizmą, kaip akivaizdų moteriško prado pabrėžimą. Visi išgyvenimai, surinkti įspūdžiai, prisiminimai virsta spalvomis, o kasdienybėje pamatytas vaizdinys – nuotaikos atspindžiu, viliojančiu žiūrovus į paveikslo prasmių spėliones. Peizažų nuotaika, dvelkianti nostalgija kažkam artimam, bet staiga nutolusiam, darbuose išreikšta šviesos pulsavimo ir spalvinių plokštumų persiliejimais. Pievose, kloniuose nėra jokių gamtos tylą ar harmoniją drumsčiančių civilizacijos žymių. Nepažintų vietų tyrinėjimas drobėse išreikštas moderniai, pasitelkiant ekspresyvią tapybą, subtiliais vienos spalvos atspalviais, akcentuojant atskirus fragmentus, juos išryškinant. Gamtos panoramą vaizduojant fragmentiškai, atskleidžiamas simbolinis peizažo charakteris. Įspūdį sustiprina gana aukšta horizonto linija ir atskirų detalių hipertrofavimas. Tekančios ar besileidžiančios saulės atšvaituose tirpstantys peizažai nebylūs, o atpažįstami siluetai tokie organiški, kad visiškai suauga su žeme.

N. Yanekinos tapybos paroda „Trumpos istorijos“ Naujojoje Klaipėdos galerijoje (mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, Herkaus Manto g. 22) veiks iki rugsėjo 7 d.