Groteskas ir kontrastai

Autorinę parodą Klaipėdoje pristatančios žymios viduriniosios kartos lietuvių tapytojos M.Norbutaitės kūryba apibūdinama kaip siurrealizmo ir simbolizmo mišinys, postmodernus barokas, jai būdingas pompastikos ironizavimas grotesku. Paveiksluose objektų vaizdai jungiami į simbolines prasmes, ieškoma loginio ryšio tarp jų. Tai organizuojama per simbolius bei jų jungtis į kodus. Jie atpažįstami, bet savaip interpretuotini. Prasmė gali prarasti tiesioginę reikšmę. Tokios paveikslų potekstės kviečia komunikuoti. Stebintieji paveikslus gali kurti savus naratyvus. Tarp vaizduojamų objektų pavidalų nešamų žinučių ir santykio tarp jų ar buvimo konteksto bei vaizdavimo pobūdžio įvyksta formaliai neišreikštas vaizdų ryšys, tapybinė implikacija.

M.Norbutaitės kūriniuose dominuojančios temos – žmonių santykiai bei jų provokuojamos būsenos ar elgsenos, pradedant nuo buities teritorijos iki istorijos, religijos ar politikos aspektų. Tai kasdienių pastebėjimų refleksijos, įžvalgos, apmąstymai apie amžinybę ir laikinumą, tiesą ir melą, aistras ir išgyvenimus.

Tapytoja naudoja meninį vaizdavimo būdą – groteską, pagrįstą kontrastu tarp grožio ir bjaurasties, tarp ironijos ir tragiškumo, tarp realių objektų ir netipinių jų būvių, kontekstų. „Mane domina savitikslis disonansų derinimas – alogiškos vaizdų jungtys, metaforiškumas, dviprasmiškumai, sąlygiškumas, liūdnas humoras. Siekiu, kad stebint paveikslus būtų juntamas džiugesys, sumišęs su liūdesiu, gėrėjimasis – su šiurpo pojūčiu, apmąstant tas mūsų žmogiškąsias savybes ar elgsenas, kurias pavadinčiau kenksmingai nekaltomis“, – teigė dailininkė.

Koliažo estetikos principu

Pasak menotyrininko Antano Andrijausko, „dabartinės Lietuvos vaizduojamosios dailės kraštovaizdyje M.Norbutaitė išsiskiria intelektualumu ir pabrėžtinu jausmingumu, apnuoginančiu jos aistringą prigimtį. Iš čia kyla gaivališką energiją spinduliuojanti paveikslų plastinė kalba, neretai šokiruojantys atvirumu erotiniai motyvai, prisodrinti daugybės efektingų barokinių detalių. Paveiksluose vaizduojamos žmonių figūros ir daiktai dažniausiai ištapomi pabrėžtinai tikroviškai išryškinant manieringus reljefus ir garankščiuotus paviršius. Tačiau kartais, ypač erotinėse vizijose ir vadinamuosiuose „minčių natiurmortuose“, įprastines daiktų savybes iškreipia iš poetinio tikrovės suvokimo išplaukiantis metaforiškumas; ryškėja sugretinimų alogiškumas, realūs daiktai susipina su nerealiais sapnų ir erotinių fantazijų sukurtais vaizdiniais. Paveikslų vaizdinė sistema kuriama iš asociatyviais ryšiais susijusių skirtingų detalių, perimtų iš įvairių dailės krypčių (pavyzdžiui, realizmo ir simbolizmo arba natūralizmo ir abstrakcijos) ir sujungtų tarpusavyje koliažo estetikos principu, todėl neretai oponuojančių viena kitai.“

Apie dailininkę

M.Norbutaitė 1985 m. baigė Šiaulių dailės mokyklą, 1990 m. – Kauno aukštesniąją meno mokyklą, 1990–1998 m. studijavo tapybą Šiaulių universiteto Menų fakultete pas profesorių Vincentą Gečą, įgijo magistro laipsnį. 1997–2011 m. dirbo Šiaulių universitete, nuo 2006 m. dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šiuo metu M.Norbutaitė yra jo Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros bei Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto docentė, lektorė.

Nuo 1999 m. M.Norbutaitė yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Jos kūrybos sritys – molbertinė ir sieninė tapyba, piešimas mišriomis technikomis. Dailininkė surengė autorines parodas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Sankt Peterburge (Rusija), Liubline (Lenkija), Langentalije ir Berne (Šveicarija). Dalyvavo daugiau nei 170 jungtinių parodų, projektų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Moldavijoje, Baltarusijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje ir kitur.

2003 m. M.Norbutaitė pelnė Šveicarijos Gerberto Rufo fondo „Swiss Baltic Net Graduate Award“ premiją, 2011 m. – tarptautinės tapybos bienalės „Bienala Internationala de Pictura Chisinau“ apdovanojimą, 2017 m. tarptautiniame meno forume „Winter Insomnia“ Sankt Peterburge užėmė antrąją vietą.