Negalios įkvėpti: bibliotekoje išaugintas giminės medis

  • Teksto dydis:

Pasaulinės psichikos sveikatos dieną Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje pristatyta  žmonių, turinčių psichikos negalią, dailės darbų paroda „Giminės medžio vizija“.

Paroda  parengta Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai įgyvendinant Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM  ir Klaipėdos miesto savivaldybės finansuotą projektą  „2019 m. socialinės reabilitacijos paslaugos  neįgaliems  asmenims  bendruomenėje“. 

Giminės medžio vizija

Bibliotekoje, bendradarbiaujant su Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, vykdomos veiklos, skirtos žmonėms, turintiems psichikos negalią. Viena iš jų – stilizuoto genealoginio medžio kūrimas, naudojant skirtingas technikas. Nuo metų pradžios sukurta nemažai dailės darbų – būtent taip gimė paroda „Giminės medžio vizija“. Parodoje eksponuojami Artūro Motiečiaus, Ninos Bondarenko, Svetlanos Vitkovskajos,  Romualdo  Matonio,  Jolantos  Zarvos,  Ilonos   Kačinskytės,  Antano Žiliaus,  Laimos  Kazlauskaitės,  Dariaus  Repšio  sukurti  giminės  medžiai.

„Prisimenu, kokie nedrąsūs ir kritiškai nusiteikę neįgalieji  atėjo į pirmuosius susitikimus, ir kokie drąsūs, žingeidūs, bendraujantys tapo po metų... – pasakojo žmonėms su psichikos negalia užsiėmimus vedanti bibliotekos specialistė Loreta Karnauskė. –   Buvo ir tokių, kurie  manė visiškai  nesugebantys piešti, bet laikui bėgant savo darbais ėmė stebint kitus“. 

Kuriant stilizuotą giminės medį nesistengta išmokti piešti, sukurti nepriekaištingą meno kūrinį. Svarbus buvo pats kūrybos procesas, jo metu patiriamos emocijos, atsipalaidavimas, saviraiškos galimybės, mokymasis užmegzti tarpusavio ryšį. Giminės medžio kūrimas buvo savotiška paskata domėtis savo giminės, šeimos  istorija, prisiminti  protėvius,  pamąstyti apie  savo  gyvenimo  prasmę.

Biblioteka – neįgaliesiems

2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešoji biblioteka žmones, turinčius psichikos negalią, kvietė mokytis skaitmeninio raštingumo, susipažinti su Šeimos istorijos išsaugojimo dirbtuvėmis; išbandyti atminties lavinimo pratimus, dalyvauti meninėse-kūrybinėse veiklose. L. Karnauskė pasidžiaugė, kad susidomėjimas psichikos negalią turintiems žmonėms pritaikytomis veiklomis baigiantis metams neišblėso ir neįgalieji nori tęsti terapinius meno užsiėmimus, kurie daugeliui padėjo atskleisti kūrybiškumą, įveikti  vienatvę, nebijoti išeiti į viešumą, pasijusti bendruomenės dalimi.

Visus metus dirbant su neįgaliaisiais naudingos patirties įgijo tiek bibliotekos specialistai, tiek ir veiklų dalyviai. Įgyvendinant veiklas mielai talkino tautodailininkė Stasė Jokimčienė, fotomenininkė Ingrida Mockutė, rašytoja, gydytoja psichiatrė ir poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė. Vieno susitikimo metu pagal  specialią metodiką bandyta spontaniškai kurti ir eilėraščius. Taip gimė šios eilutės, puikiai iliustruojančios, ką neįgaliems žmonėms reiškia biblioteka: „Einu į biblioteką/ Pučia šaltas vėjas, bet saulė džiugina./Žingsniuoju į mišką, į pievas įkvėpti gryno oro.../Kasmet, kai pienės pražysta ir pakvimpa visi laukai /Aš žingsniuoju į biblioteką...“

„Tokiomis akimirkomis suvoki, kad tavo darbas nėra beprasmis, o jo svarba ir glaudus ryšys, vedantis abi puses į tobulėjimą, priverčia nusišypsoti  dar vienai prasidedančiai darbo dienai“, – pripažino L. Karnauskė.

Kokia pagalba reikalinga?

Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija įgyvendindama projektą rengia neįgaliems asmenims įvairias veiklas. Per neįgaliųjų dienos užimtumo paslaugas, kurios apima skirtingus užsiėmimus, neįgalieji mokosi praktinių ir teorinių asmens higienos ir buities  ruošos darbų, sveikai gyventi, savarankiškai pasigaminti nesudėtingus patiekalus – taip ugdomi kasdieniai ir socialiniai įgūdžiai, kultūringas tarpusavio bendravimas. Individualiai ir savipagalbos grupėje aptariamos kylančios problemos. „Dalyvaudamas tokių grupių veikloje neįgalus asmuo išmoksta ne tik nebijoti įvardinti savo problemą, bet ir imasi atsakomybės pats, norėdamas ją išspręsti, rinkdamasis geriausią būdą, kaip tai padaryti“, – pasakojo Klaipėdos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovė Lilia Baltutienė.

Kartu su biblioteka įgyvendinamos veiklos turi išliekamąją vertę – gerina socialinės integracijos procesą, telkia neįgalius asmenis bendrai veiklai, kuri ugdo, lavina, mokina kruopštumo, grožio pajautos, darbštumo, savarankiškumo, skatina į savo gyvenimą pažvelgti optimistiškiau ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių