Trečius metus iš eilės rengiama pavasarinė žvejų šventė atviliojo į Nidą ne tik klaipėdiečius, šurmulingoje minioje buvo galima išgirsti kalbant vokiškai bei angliškai.
Unikali žiobrių kepimo šventė jau įgauna išskirtinių bruožų.
Šventės laikas pasirinktas neatsitiktinai – pavasarį žiobriai iš Baltijos jūros plaukia neršti upėmis aukštyn. Pavasarį šios žuvys būna ypač gardžios. Įdomiausia atrakcija šventėje – galimybė senoviniu, žvejišku būdu išsikepti žiobrį.
Nuo seno neringiškiai nuskusdavo šias žuvis, aštriu peiliu suraižydavo šonus, pabarstydavo druska, prikaišiodavo svogūnų. Žiobris būdavo maunamas ant medinių vytelių, jos susmaigstomos prie ugnies kepimui.
Du eurai už žiobrį, kurį kiekvienas galėjo išsikepti pats, nepasirodė šventės dalyviams pernelyg brangi kaina. Beje, tiek pat kainavo ir lėkštė sočios žuvienės. Žvejai pasirūpino, ad kiekvienas galėtų nusipirkti rūkytų, vytintų bei kitaip paruoštų žuvų.
Vaikai buvo viliojami žaisti liaudiškus žaidimus. Mūsų protėvių sugalvotos linksmybės mokė vaikus guvumo ir sumanumo.
Tautodailininkų mugė ir dirbtuvės viliojo suaugusiuosius. Svečiai galėjo nusipirkti suvenyrų, išmokti apdirbti gintarą, pasisemti išminties iš žolininkų, išmokti gaminti aitvarus, žiesti molio dirbinius ir daug kitų įdomių dalykų.
Norintieji buvo kviečiami dalyvauti Kuršių Nerijos nacionalinio parko darbuotojų surengtoje ekskursijoje po Nidą.
Negirdėtą, neregėtą muziką skleidė grupės „Tabalai“ muzikantai. Tradicines mažlietuvių dainas dainavo flkloro ansamblio „Giedružė“ nariai.
Vakare organizatoriai ketino kviesti svečius į Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ salę, kur žadėjo surengti prancūziškos muzikos programą „Po Paryžiaus dangumi“.
Linksmybių netrūko, o nuotaika pragiedrėjo drauge su po pietų nušvitusiu pajūrio dangumi.
Šventė tęsis ir sekmadienį, tad nespėjusieji psidžiaugti „Žiobrinėmis“ šeštadienį tai padaryti dar turės porgą.
Naujausi komentarai