Pereiti į pagrindinį turinį

Nidos meno kolonija ves ekskursijas į mišką

2020-10-15 12:30
DMN inf.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonija, bendradarbiaudama su Nidos kultūros ir turizmo informaciniu centru „Agila“ ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku, spalį kviečia į nemokamas Neringos miško architektūros ekskursijas.

Neringos miško architektūra. 2020. Kuršių nerijoje iškirstos medienos perdirbimas.
Neringos miško architektūra. 2020. Kuršių nerijoje iškirstos medienos perdirbimas. / J. Žukausko nuotr.

Viena iš projekto dalių

Vis daugiau svarbos įgaunant diskusijoms apie žmogaus intervencijas ir veiklą gamtiniame peizaže, VDA Nidos meno kolonija pradeda naują tyrimų ir rezidencijų programą „Neringos miško architektūra“. Šis projektas Kuršių nerijos miškus regi kaip konkretų atvejį platesniame Baltijos ir Skandinavijos regiono miškų infrastruktūros kontekste, apimančiame natūralų augimą ir kaitą, politikos formavimą, miškotvarkos ir miškininkystės planavimo bei kontrolės procesus, medienos technologijų ir dizaino inovacijas.

Spalį pradedama viena iš projekto programos dalių – įvairioms amžiaus grupėms skirtų edukacinių miško ekskursijų ciklas. Ekskursijų, savo fiziniu ir idėjiniu atspirties tašku pasirenkančių Nidos meno kolonijos prieigose esantį vietinės medienos archyvą, tikslas – skatinti įžvalgas ir diskusijas apie unikalias sandūras tarp ekologinių, politinių, vadybinių, rekreacinių ir pramoninių pasakojimų, susijusių su Kuršių nerijos mišku, kraštovaizdžiu ir architektūrine aplinka. Taip pat jų dalyviai skatinami pažinti, stebėti, tyrinėti unikalų Neringos mišką, kartu įsitraukti į kritinį dialogą, slypintį už jo vaizdingos panoramos ir aprėpiantį įvairias eko-socio-politines ypatybes, sudėtingus teisinius ir valdymo procesus.

Kels klausimus ir diskutuos

Kaip buvo pasodinti Neringos miškai? Kodėl Neringos miškai ir jų takeliai atrodo būtent taip? Kodėl iš tiesų turi būti kertami medžiai? Kaip vietinės (žmonių ir gyvūnų) bendruomenės dalyvauja kuriant Neringos mišką? Kokios valstybinės ir vietinės organizacijos yra atsakingos už jo formavimą? Kokia yra įsivaizduojama, bet dar nepastatyta architektūra? Ko Neringos gyventojai labiausiai pasigenda vietos infrastruktūroje ir kodėl tai negali būti įgyvendinta? Šie ir kiti klausimai bus keliami ir aptarinėjami diskusijų metu.

Ekskursijos išsiskiria ne tik savo temomis, bet ir formatu: šio krašto gyventojai kviečiami į profesionalaus gido ir jaunojo gido – vietinio moksleivio – dialogą, formuojantį klausimo ir atsakymo, diskusijos tipo ekskursiją.

Išvykos – šeštadieniais

Spalio 17 d. 11 val. Gražina Žemaitienė ekskursijos „Apie miško takus“ metu supažindins su senaisiais miško takais ir jų pavadinimais, duotų vardų kilme, mėgins „atrasti“, ką turime išsaugoję ir ką galima dar atkurti. Šilutėje gimusi G.Žemaitienė studijavo Kauno technologijos universitete, į Neringą persikraustė 1989-aisiais. G.Žemaitienės darbo sritis apima kraštovaizdžio projektų rengimą ir įgyvendinimą Kuršių nerijoje, rekreacinių objektų planavimą tiek miško žemėje, tiek urbanizuotose teritorijoje, prevencinį darbą Kuršių nerijos lankytojams.

Spalio 24 d. 11 val. ekskursijoje „Viskas prasidėjo nuo sengirės“ ilgametis Nidos girininkijos girininkas Gediminas Virgilijus Dikšas papasakos apie Neringos miškingumo kaitą ir augimą per šimtmečius iki šių dienų. G.V.Dikšas gimė Biržuose, augo Klaipėdoje. Baigęs Kauno žemės ūkio akademiją, gavo paskyrimą dirbti Nidoje, kur gyvena nuo 1970-ųjų, beveik 50 metų.

Neringos miško architektūra. 2020. Medienos džiovinimo pastogės statyba. Jono Žukausko nuotr.

Spalio 31 d. 11 val. ekskursijoje „Miškas ‒ erdvė“ architektas Antonas Šramkovas į mišką žvelgs kaip į erdvę. „Kaip visos, bet kokios erdvės, miškas turi savo dėsnius, taip pat erdvinės kompozicijos dėsnius. Jie veikia mus nuolatos, net tada, kai mes to nesuvokiame“, ‒ teigė A.Šramkovas. Jis gimė Maskvoje, baigė architektūros studijas Maskvos architektūros institute. Dėsto Umejos architektūros mokykloje, yra bendrovės „Shramkov & co.“ įkūrėjas. Nuo 2007-ųjų gyvena Preiloje.

Ekskursijos nemokamos, tačiau vietų skaičius ribotas. Būtina išankstinė registracija e. paštu [email protected] arba tel. 8 600 39 972. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų