Palangoje atgimė nemarioji „Eglė žalčių karalienė“

  • Teksto dydis:

Kompozitoriaus Eduardo Balsio gimimo 100-ąsias metines minintis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šokio gurmanus nudžiugino neeiline premjera.

Į Palangos koncertų salę iš visos Lietuvos penktadienio vakarą sugužėję žiūrovai pirmieji išvydo vilniečio choreografo Martyno Rimeikio sukurtą E. Balsio „Eglės žalčių karalienės“ versiją.

Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas M. Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis ir kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė stengėsi įsiklausyti į kompozitoriaus E. Balsio muziką ir nepasiduoti pagundoms Eglės ir Žilvino meilės istorijai primesti nūdienos socialinius kontekstus. Tuo pačiu mėginta išvengti pasakų inscenizacijoms būdingos vizualių detalių gausos, todėl naujajame pastatyme kalba pats šokis, o ne dekoracijos ar butaforija.

M. Jacovskio scenografijos sprendimas – itin lakoniškas: žvejų kaimelį jame simbolizuoja virvės, kokiomis į krantą būna ištempiamos valtys, jūros pasaulį – grandinės, paprastai laikančios laivų inkarus. Elvitos Brazdylytės kurtuose kostiumuose dominuoja lengvi, tarsi vėjyje besiplaikstantys moteriškų suknelių audiniai, kurių spalvos kinta kartu su pasakojamos istorijos etapais: spektaklio pradžioje šviesūs ir trumpi Eglės apdarai vėliau tamsėja ir ilgėja. Povandeninio žalčių pasaulio atstovai dėvi glotniai priglundančius juodus drabužius. Šokio spektaklio šviesų dailininkas Levas Kleinas.

Įtaigius Eglės ir Žilvino paveikslus spektaklyje sukūrė šokėjai Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas. Dukrą Drebulytę pirmajame spektaklyje įkūnijo Kira Tikhonova, sūnų Ąžuolą – Vladyslav Bondar, Eglės seseris – Eiva Dobilaitė ir Ema Marija Maslauskaitė, Eglės tėvus – Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis.

„Eglės žalčių karalienės“ premjera pelnytai tituluojama šių metų festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ kulminacija. Laiko išbandymus atlaikiusi nuostabi E. Balsio muzika atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šoka kalba bei tapo tikru visos Lietuvos kultūros įvykiu. Pirmajame premjeriniame spektaklyje apsilankė kompozitoriaus E. Balsio dukra Dalia Balsytė ir anūkė Indrė Baikštytė, M. Rimeikį savarankiškai kūrybai paskatinęs žymus lenkų choreografas Krzysztofas Pastoras, choreografė Anželika Cholina, mados dizaineris Juozas Statkevičius, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žygaitytė, šokio istorikas ir kritikas Helmutas Šabaševičius, muzikologė Audronė Žiūraitytė, baleto pedagogas Petras Skirmantas ir daug kitų teatro pasaulio įžymybių.

„Eglė žalčių karalienė“ išlieka profesionalioje scenoje dažniausiai atgimstančiu lietuvių nacionaliniu baletu: M. Rimeikio spektaklis – jau penktoji šio E. Balsio kūrinio interpretacija. Pirmąjį jo pastatymą 1960 m. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sukūrė baletmeisteris Vytautas Grivickas, antrąjį 1976 m. – Elegijus Bukaitis, trečiąjį 1995 m. – Egidijus Domeika, ketvirtąjį 2015 m. – britas George‘as Williamsonas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vaida

Vaida portretas
Nebuvo nieko kas užkabintų, sujaudintu ar kitaip paveiktu vaizduotę. Buvo kažkoks veiksmo kratinys ,kuris tiesiog nieko nereiškė. Tai paskutinis apsilankymas šiame teatre!

Nesutinku.

Nesutinku. portretas
Aš dar prisimenu kaip būdamas vaikas pirmą kartą pamačiau spektaklį..patekau į kitą, neregėtą, užburiantį pasaulį.(Nors buvo Ibseno ,,Nora"-gana sudėtinga vaikui drama..).Sėdėjau ir bijojau pajudėti..paskui ilgai nešiojau įspūdžius lyg koki savo turtą..Vėliau su klase važiuodavome į Vilnių.Į baletus, į operas, į Kauną - į operetes..Ir visada žinojau - bus nepaprasta.. ir niekad neteko išeiti iš spektaklio be tam tikros susižavėjimų nuotaikos.Gal tik kartą iš Vilniau operos teatro kai pataikėm ant kažkokios operos atiduodančios sovietams duoklę patriotizmo tema..Tai va.O dabar noriu pasakyti - SUKURKITE PO VELNIAIS TIKRAI KAŽKĄ GERO IR VERTO. Su dekoracijomis, turiniu, talentingu atlikimu ir be jokių marazminių nesamoniu. Kad išeitum po spektaklio puikia, pakylėta nuotaika o ne kaip sudo prisiėdus

Gaila nesupratusių

Gaila nesupratusių portretas
Negi Jums nuo vaikystės niekas nepaaiškino, kad rimtoji, akademinė muzika – opera, baletas, simfoninė, kamerinė ir kt., reikalauja išprusimo, tam tikro pasirengimo, jos suvokimui. Tai ne primityvus popselis, kur viskas sukramtyta ir įkišta, kaip greitas maistas, čipsai (tik nelabai sveika). O einant klausyti simfoninės, muzikos, operos, tuo labiau – baleto, reikia pasidomėti, pasiaiškinti, pasiruošti. Tai proto reikalaujantis, elitinis menas. Va, tada ir suprasite, ką reiškia grandinės scenoje, ką išreiškia šokio judesiai, apie ką "kalba" muzika. Reikia lavintis. Na, nebūkite tokie neišprusėliai.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių