Šventės akcentu tapo unikali iniciatyva, kurią miestiečiams padovanojo čia įsikūrusi įmonė "Šilutės baldai“. Būtent baldininkų galvose gimė idėja nuo sovietmečio miesto pagrindinę gatvę juosiančią sieną paversti savotišku šio miesto metraščiu.
Simboliška, kad ilgiausias Lietuvoje, o gal net ir visoje Europoje, metraštis pradedamas kurti šiandien, kai Šilutė mini 505 metų jubiliejų.
„Šiandien – miesto gimtadienis, jubiliejus, ar gali būti didesnė šventė? Visi miestai rašo savo metraščius, o mes nusprendėme ant sienos papiešti. Tegul kiekvienas atvažiuojantis sustoja, pasidairo ir susipažįsta su mūsų miesto istorija“, – kalbėjo Šilutės meras Vytautas Laurinaitis.
Miesto ir krašto istorijos įamžinimo išlaidas ėmėsi padengti vienas didžiausių šio miesto darbdavių – įmonė „Šilutės baldai“.
„Miestas pasirūpino apšvietimu, žaliųjų vejų sutvarkymu, šaligatvių įrengimu. Iš viso investuota 400 tūkst. eurų“, – pasakojo meras V.Laurinaitis.
Visą žiemą šilutiškiai rinko ir balsavo, tad kokie miesto ir pamario krašto istoriniai įvykiai ar žmonės yra verti įamžinimo.
Iš 24 pasiūlytų išskirtinių istorinių įvykių daugiausiai palaikymo sulaukė potvynis, Šilutės uostas bei garsieji Šilutės turgūs. Toliau sekė įvykis, kad 1944 metų rudenį Šilutėje liko tik 7 senieji gyventojai – dauguma prieš frontą pasitraukė. „Palaikymo“ sulaukė ir Šilutės baldų fabrikas.
Kalbant apie asmenybes, daugiausiai balsų buvo skirta Hermanui Zudermanui. Po jo – Hugo Šojus. Trečiasis – Vydūnas. Deramą vietą turėtų rasti ir kraštotyrininkas Petras Jakštas, o taip pat ir privilegiją steigti karčemą šile gavęs Georgas Talatas – tapęs Šilokarčemos gyvenvietės pradininku.
Pirmasis sienos etapas turi būti baigtas iki rugpjūčio. Iš viso yra apie 50 sienos segmentų, o kol kas numatyta išpiešti 25.
„Šilutės baldai“ pernai šventė 125 metų jubiliejų – tai viena seniausių baldų įmonių Lietuvoje ir jos istorija yra ir nemaža šio krašto istorijos dalis. Mes norėjome švęsti ne vieni, o su visa bendruomene. Norėjome kažko naujo, pažangaus, bet ilgaamžiško. Pamanėme, kad į šį projektą būtų galima įtraukti ir jaunimą, Šilutės meno mokyklos mokinius. Mes šiandieną tik simboliškai pradėjome sienos piešimą, jį pratęs mokiniai“, – kalbėjo direktorė A.Dijokienė.
Koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius tikino, kad neatsitiktinai miesto metraščio įamžinimo ėmėsi baldininkai.
„Ši įmonė išsiskiria dviem dalykais – tradicijomis ir kūrybiškumu. Kai ieškojome idėjų projektui, jų kilo tūkstančiai. Svarbiausia, kad kūrybiškumas būtų pačių darbuotojų širdyse, kad jie galėtų pasireikšti bendruomenėje. Kažin ar tokį projektą būtų galima įgyvendinti kituose miestuose, nes ne kiekvienas miestas turi tokią turtingą istoriją“, – tikino E.Valentinavičius.
Kiekvieną istorinio fakto epizodą kūrę moksleiviai ir meno mokyklos absolventai savo idėjomis stebino net ir projekto rengėjus. Pavyzdžiui, dvarininką H.Šojų įamžinančiame epizode būtinai turėjo atsirasti katinas. Vaikai susikaupę piešė šį gyvūną neatsitiktinai. Esą bado metu H.Šojui surengus puotą, vietiniai gyventojai ar dvaro tvoros pakabino negyvą katiną, taip duodami suprasti dvaro valdytojui, kad ne laikas per badmetį puotauti.
Prisiminus laikotarpį, kai Šilutė priklausė prancūzams, vaikai pademonstravo subtilų humoro jausmą – nupiešė žmogų, iš kurio kišenės kyšojo ilgas prancūziškas batonas.
Įamžinimo sulauks ir Šilutės pinigai, kurie sunkmečiu buvo spausdinami tik vienoje pusėje, antroji banknoto dalis buvo paliekama tuščia.
Pirmuosius potėpius miesto metraštyje pažymėjo Šilutės meras V. Laurinaitis, koncerno SBA viceprezidentas E.Valentinavičius ir plojimais savo kolektyvo sutikta įmonės "Šilutės baldai" direktorė A. Dijokienė.
Naujausi komentarai