„Kaip greitai bėga laikas. Viskas liko praeityje... Ne, ne viskas. Žmogus turi tą nuostabią gamtos dovaną – jis gali savo vaizduotėje sugrįžti į praeitį, į vaikystę, susitikti su buvusiais klasės, kurso, darbo, gatvės draugais, su į nebūtį išėjusiais artimaisiais… – samprotavo autorius. – Būdamas menotyrininkas ir pažindamas meno istoriją bei teoriją, suvokiu ir kas yra menas. Mano fotografijos į ypatingus menus nepretenduoja. Fotografuoju žmogų kurį pažįstu, kuris yra kuriantis, kuris man įdomus. Portretus įprasta fotografuoti studijoje, esant specialiam apšvietimui. Man tai nelabai yra priimtina. Tokie portretai dvelkia tam tikru oficialumu, paradiškumu. Aš fotografuoju įvairioje aplinkoje, ekspromtu, iš anksto neapgalvojęs kompozicijos, be grimo. Ne visada pasiseka pagauti žmogaus vidinę nuotaiką, jam būdingą išraišką, dvasinį susikaupimą, bet tai tikra, gyva akimirka, kurią sustabdyti labai įdomu.“

Anot P.Šmito, portretas ne tik įdomus, bet ir gana sudėtingas fotografijos kūrybos procesas. Per daugelį metų tų portretų jo fotoarchyve susikaupė nemažai, dalį jų eksponuos šioje jubiliejinėje savo kūrybos parodoje. Jį žavi ir grupinės fotografinės kompozicijos... Jis taip pat negali likti abejingas gamtai, jos nuotaikai, miesto urbanistikai, architektūrai… Bus ir to. Be fotografijų, parodoje kaip instaliacija bus pateikta ir dalis menotyrininko publikacijų. Tai 15-oji P.Šmito asmeninė fotografijų ir ne tik... paroda.

Atidarymas – liepos 3 d. 16 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) paroda veiks iki rugsėjo pradžios.