Ji papildys iki gegužės 6-osios čia veikiančią Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy (1885–1939) fotografijos parodą „Gražuolė ir pabaisa“. Witkacy – iki šiol reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Jis gimė 1885 m. vasario 24-ąją Varšuvoje, mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienas svarbiausių dailininkų grupės „Formistai“ ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize (žinomiausi veikalai – „Estetikos eskizai“, „Teatras. Įvadas į Grynosios Formos teoriją teatre).

Parodoje – 19 skaitmeninių atspaudų iš originalių negatyvų, priklausančių Stefano Okołowiciziaus kolekcijai. Dauguma negatyvų daryti paties Witkacy. Atspauduose – įdomios ir reikšmingos XX a. pirmosios pusės meninio gyvenimo asmenybės: menininko tėvas Stanisławas Witkiewiczius (1851–1915), rašytojas Bruno Schulzas (1892–1942), pianistas Arthuras Rubinsteinas (1887–1982), artimas Witkacy bičiulis, vienas garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławas Malinowskis (1884–1942). Taip pat eksponuojami Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai ir paties Witkacy autoportretai.

XIX a. viduryje Pašiaušėje gimusio dailininko ir architekto Stanislovo Vitkevičiaus (1851–1915) giminėje – nemažai garsių asmenybių: dėdė Jonas Prosperas Vitkevičius (1808–1839) buvo žinomas XIX a. pirmosios pusės keliautojas, orientalistas, viena teta iš motinos pusės Kunegunda Šemetaitė (1800–1879) – garsaus anglų aktoriaus Johno Gielgudo (1904–2000) prosenelė, o kita – Marija Šemetaitė – Józefo Pilsudskio (1867–1935) senelė. Tačiau pats žinomiausias šios giminės atstovas – S. I. Witkiewiczius-Witkacy, XX a. pirmosios pusės rašytojas, filosofas, dramaturgas, tapytojas bei fotografas, be kurio sunku įsivaizduoti moderniąją Lenkijos ir visos Europos kultūrą. Paskaitoje trumpai bus aptariami Vitkevičių ryšiai su Lietuvos kultūra bei Witkacy gyvenimo ir kūrybos bruožai.

Witkacy fotografijų paroda „Gražuolė ir pabaisa“ bei paskaita „Vitkevičiai ir Lietuva“ yra fotografijos ir edukacinių užsiėmimo ciklo „(Ne)būtos istorijos“ dalis. Projektą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, kuratorius – Darius Vaičekauskas. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

He.Šabasevičius 1989 m. baigė Vilniaus dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų srities menotyros krypties daktaro disertaciją, nuo 1997 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų instituto Muzikos ir teatro istorijos skyriuje. Tyrinėja Lietuvos teatro, dailės, scenografijos, choreografijos istoriją, XIX a. vaizdų kultūrą, teatro ir dailės ryšius. Šiais klausimais Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė mokslinių ir populiariųjų straipsnių, skaitė pranešimų. Dėsto Vilniaus dailės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijose, yra meno kultūros žurnalo „Krantai“ vyriausiasis redaktorius. Bendradarbiauja su interneto svetainėmis, rašo populiariems ir mokslo leidiniams parodų, spektaklių recenzijas.