Pianistės G. Gedvilaitės „Muzikinės kryžkelės“

  • Teksto dydis:

Viena ryškiausių lietuvių pianisčių Guoda Gedvilaitė koncertuoja jau daugiau nei 30 metų. Sukakčiai skirtiems pasirodymams ji parengė autobiografinę koncertinę programą, kuri turėjo nuskambėti pernai rudenį. Tačiau pandemija į kūrybingos pianistės pasirodymų partitūrą įrašė pauzę ir pakoregavo programos skambesį. Pagaliau lapkričio 16 d. 18.30 val. G. Gedvilaitės „Muzikinės kryžkelės“ skambės Klaipėdos koncertų salėje.

Būdama visai jauna, tik baigusi Lietuvos muzikos akademiją, G. Gedvilaitė paliko Lietuvą, kad tęstų mokslus užsienyje ir savo menu užkariautų pasaulį. Bet dabar, turėdama visas galimybes kurti Vokietijoje, kurioje gyvena jau daugiau nei du dešimtmečius, pianistė jaučia, kad jos širdis yra Lietuvoje. Net jos vyras išmoko kalbėti lietuviškai, su sūnumi ji taip pat kalba tik lietuviškai. Esant progai pianistė mielai atvyksta koncertuoti į gimtąją šalį, o kolegas iš Lietuvos noriai įtraukia į savo kūrybinius sumanymus Vokietijoje. Prieš porą metų G. Gedvilaitės iniciatyva ten įvyko Klaipėdos kamerinio orkestro koncertinis turas. Su šiuo orkestru pianistė ne kartą muzikavo ir Lietuvos uostamiestyje.

„Muzikinių kryžkelių“ programą G. Gedvilaitė apibūdino taip: „Skambės Beethoveno Bagatelės iš mano mokslų Vilniuje laikotarpio, simbolinė Atsisveikinimo sonata, kuria noriu papasakoti apie tuos metus, kai atsisveikinau su namais ir išvykau studijuoti į Frankfurtą, sonatoje girdimas ir išsiskyrimo liūdesys, ir grįžimo, pasimatymo džiaugsmas. Kompozitorė Loreta Narvilaitė man parašė kūrinį „Garsas prabyla į tylą“. Opusas parašytas mano vardo inicialų tonacijoje – G – ir prasideda liaudies dainos „Anoj pusėj Nemuno“ melodija. Pasak kompozitorės, nors užaugau prie Nemuno, jai aš gyvenu „anoj pusėj“.

Į programą pianistė įtraukė ir Claros Schumann opusus – pastaraisiais metais šios talentingos ir modernios XIX a. asmenybės kūrybą G.Gedvilaitė puoselėja itin intensyviai, rengia „Claros Schumann salonus“, kuriuose muzikuoja solo, su draugais ir kolegomis. Kelios tokios saloninės programos yra skambėjusios ir Klaipėdos koncertų salėje.

Kaskart stebinanti naujomis idėjomis ir iššūkius mėgstanti pianistė į programą įtraukė ir kelis retai atliekamus opusus tik kairei rankai. Taip ji atskleis ne tik savitą ir užburiantį Aleksandro Skriabino muzikos pasaulį, Felixo Blumenfeldo romantišką melodingumą bei virtuozinę ornamentiką, bet ir savo pačios techninį meistriškumą.

Koncerto kulminacija – muzikos vienišiumi vadinamo, itin retai skambančio XX a. I pusės rusų kompozitoriaus Nikolajaus Medtnerio Fortepijoninis kvintetas C-dur. Tai ypatingą vietą autoriaus kūryboje užimantis opusas, jungiantis įkvėpimo unikalumą ir nepaprastą kompozicinį meistriškumą. Šį kūrinį G. Gedvilaitė atliks kartu su Čiurlionio kvartetu, kuris pasirodys atsinaujinusios sudėties: Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas) ir naujoji kvarteto narė Elena Daunytė (violončelė), ką tik pakeitusi kolegą Glebą Pyšniaką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių