Pereiti į pagrindinį turinį

Pianisto D. Kirilausko garsų drama

2016-11-12 13:42
DMN inf.

Klaipėdos koncertų salės scenoje lapkričio 16-ąją karaliaus tik pianistas Daumantas Kirilauskas ir jo instrumentas. „Gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apibrėžiamas šio atlikėjo išskirtinumas. Numatytą rečitalio programą įveiktų ne kiekvienas profesionalus pianistas. D.Kirilauskas tą vakarą pristatys du klasikinės muzikos pasaulio genijus – Johanną Sebastianą Bachą ir Ludwigą van Beethoveną.

Daumantas Kirilauskas
Daumantas Kirilauskas / Organizatorių nuotr.

Vienas ryškiausių

D.Kirilauskas dažnai apibūdinamas kaip vienas ryškiausių, universaliausių ir produktyviausių pianistų Lietuvoje. Apibrėžiant muziko akademinį kelią, galima išskirti tris svarbiausias jo dalis: Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos absolventas, Zalcburgo universiteto „Mozarteum“ magistrantas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono katedros docentas.

Įspūdingas pianisto koncertinių kelionių sąrašas, aprėpiantis didžiąją dalį Europos bei Šiaurės Amerikos. Jam plojo tokiose salėse kaip „Mozarteum Grosser Saal“, Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos, Leipcigo „Gewandhaus“, „Schumann Haus Bonn“, Vitebsko filharmonijos, Helsinkio „Temppeliauki“, „Nybrokajen“ Stockholme, Oslo „Concerthus“ ir kitose. Lietuvoje nėra tokio profesionalaus orkestro, su kuriuo D.Kirilauskas nebūtų dalijęsis viena scena. Be daugelio nacionalinių ir tarptautinių prizų laimėtojo neapsieina ir dauguma Lietuvos muzikos festivalių.

Pianistas išsiskiria ir tuo, kad aktyviai rūpinasi solinių albumų leidyba. Šiemet išleistos trys jo kompaktinės plokštelės, kuriose įrašytos devynios L. van Beethoveno sonatos. 2014 m. įrašuose buvo įamžintos J.S.Bacho Partitos.

Giminingos tonacijos

Programos pavadinimas „Koncertas in C“ yra nuoroda į kūrinius jungiantį elementą – giminingą tonaciją. Pirmoji koncerto dalis – tai c-moll J.S.Bacho Partitoje, o antroji – C-dur, kuria sukurtas Diabelli valsas. Pastarąjį Beethovenas išplėtojo į 33 variacijas.

Genialus XVIII a. vokiečių muzikas – viena ryškiausių baroko asmenybių, palikusi daugiau nei 1000 kūrinių, tarp kurių yra daug klavyrinių kompozicijų. Taip, tai – J.S.Bachas. Šešios kompozitoriaus Partitos – paskutinis ir techniškai sudėtingiausias jo kūrinių ciklas. Koncerte skambės antroji partita, pateikianti naują tradicinių šokių traktuotę, kitokį požiūrį į fortepijono skambesį, pasižyminti laisvumu ir spalvingumu.

D.Kirilausko repertuare itin svarbią vietą užima L. van Beethovenas. Šis kompozitorius įprastai vadinamas Vienos klasiku ir siejamas su klasicizmo epocha, tačiau jo talento istorija yra daug spalvingesnė – paskutiniuoju kūrybos laikotarpiu į genijaus muziką akivaizdžiai skverbėsi romantizmo dvasia. Koncerte skambės charakteringosios 33 Variacijos Diabelli valso tema. D.Kirilauskas yra pirmasis lietuvių pianistas, parengęs šį valandą trunkantį kūrinį, kuris laikomas vienomis geriausių variacijų fortepijonui ir lyginamas su J.S.Bacho „Goldbergo variacijomis“.

Apipinta legendomis

Šios Beethoveno kompozicijos gimimas apipintas įvairiomis legendomis. Kompozitorius ir muzikos leidėjas Diabelli parašė valsą ir išsiuntė jį visiems svarbiausiems Austrijos imperijos kompozitoriams su prašymu parašyti po vieną variaciją. Diabelli planavo visas tas variacijas išleisti viename leidinyje. Ne viena legenda aiškina, kaip ši situacija galėjo išsivystyti į 33 Beethoveno variacijas. Gali būti, jog kompozitorius iš pradžių atsisakė prisidėti prie Diabelli projekto, nes valso tema jam atrodė banali ir neverta jo brangaus laiko. Tačiau vėliau valso autorius pasiūlė nemažą atlygį ir kompozitorius sutiko parašyti variacijas ir įrodyti, kiek galima daug padaryti iš tokios mažai vertingos medžiagos. Kita legendos versija – Beethovenas labai įsižeidė dėl prašymo dirbti su tokia prasta medžiaga ir tam pasiryžo tik norėdamas pademonstruoti savo meistriškumą.

Tarp Bacho mirties ir Beethoveno gimimo dienos – 20 metų skirtumas. Nors paskutiniais J.S.Bacho gyvenimo dešimtmečiais jo muzika tapo nebeaktuali, L. van Beethoveno laikų kompozitoriai negalėjo išvengti milžiniškos baroko genijaus įtakos. XIX a. romantikų pastangomis J.S.Bacho kūriniai grįžo į koncertų sales. XXI a. šie kompozitoriai toliau karaliauja fortepijono rečitaliuose. Tai vyks ir tikrą garsų dramą publikai paruošusio pianisto D.Kirilausko pasirodyme trečiadienį 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų