Pirmasis festivalio žiedas išsiskleis barokinės muzikos programa

Bendras projektas

Tai projektas, sukurtas bendradarbiaujant Klaipėdos kameriniam orkestrui, vadovaujamam Mindaugo Bačkaus, ir R. Calveyra’os vadovaujamam senosios muzikos ansambliui „Canto Fiorito“ iš Vilniaus.

Išilginės fleitos ir korneto virtuozas R. Calveyra koncertuoja kaip solistas su orkestrais Brazilijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Argentinoje, Lietuvoje ir kitur. Jis dalyvavo prestižiniuose Europos ir Pietų Amerikos senosios muzikos festivaliuose. R. Calveyra yra Brazilijoje įsikūrusio ansamblio „Instrumentarium“ bei Vilniuje gyvuojančio tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovas. Vienas iš pastarojo ansamblio veiklos tikslų – populiarinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikinį paveldą.

Abipusės įtakos

Koncerto su Klaipėdos kameriniu orkestru programą R. Calveyra komentavo taip: „Šioje programoje – begalinė virtinė sąšaukų tarp italų ir vokiečių muzikoje gyvavusių įvaizdžių. XVI ir XVII amžių sandūroje – baroko epochos pradžioje – Italija buvo naujų muzikos stilių lopšys. Iškilių to meto italų kompozitorių, tarp jų – Claudio Monteverdi ar Francesco Cavalli, įtaka buvo juntama visoje Europoje. Vokiečių muzikai keliavo į Italiją mokytis pas didžiuosius italų meistrus. Vienas tokių buvo Heinrichas Schützas, mokęsis pas Giovanni Gabrieli ir C. Monteverdi Venecijoje.

Po mokslų H. Schützas sugrįžo į Vokietiją ir ėmė kurti muziką, praturtintą itališkos muzikos elementais. Taip susiklostė nauja muzikos kalba, kuri vėliau vėl atkeliavo iki Italijos, sukurdama savotišką stilistinę kilpą tarp dviejų šalių. Dar vėliau italų smuikininkas ir kompozitorius Arcangelo Corelli, kurio kūryboje užgimė ir šiandien žinomi sonatos ir koncerto žanrai, kurį laiką tarnavo Bavarijos elektoriaus Maksimiliano II Emanuelio dvare. Po daugelio metų vokiečių kompozitorius Georgas Philippas Telemannas savo muzikoje naudojo daugybę itališkos kilmės elementų, tarp jų – koncerto formą ar itališko stiliaus ariją Uvertiūroje-siuitoje. Šioje programoje paliečiamos ir kitos abipusės įtakos, atsispindėjusios concerto grosso ir kantatos, siuitos ir koncerto žanrų, vokalinės ir instrumentinės muzikos jungtyse.“

Papildo viena kitą

Barokinės muzikos programą dar papuoš solistės Renatos Dubinskaitės (mecosopranas) pasirodymas. Ji taip pat yra „Canto Fiorito“ narė, aktyvi šio ansamblio ir kitų senosios muzikos projektų organizatorė. Įdomu, kad R. Dubinskaitė yra baigusi ne tik solinio dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Prieš tai ji studijavo dailės istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje ir apsigynė menotyros mokslų daktaro disertaciją.

Viename interviu dainininkė pripažino, kad šios abi sritys jos gyvenime labai stipriai papildo viena kitą. „Kadangi senosios muzikos atlikėjas būtinai turi būti ir tyrinėtojas, nepakanka tik paimti natas ir pagal jas padainuoti. Privalai ištyrinėti kontekstą, žinoti apie stilių, skaityti traktatus, kurie parašyti tame amžiuje, kad suprastum, kaip tą muziką atlikti. Humanitarinis išsilavinimas ir sukauptos žinios apie dailę, architektūrą, kitas meno sritis man padeda suvokti baroką kaip stilių. Aš labai mėgstu ieškoti muzikos bei dailės paralelių ir jas pateikti klausytojams“, – teigė R. Dubinskaitė.

Barokinė muzika neįsivaizduojama be klavesino, kurio partiją koncerte gros atlikėja iš Latvijos Gertruda Jerjomenko.

Koncerto pradžia – 18.30 val.