R. Zemkauskas: mumyse žaidžia dviguba tapatybė

Uostamiestyje šurmuliuoja tarptautinis pajūrio teatralų festivalis „Jauno teatro dienos“.

Uostamiestyje šurmuliuoja tarptautinis pajūrio teatralų festivalis „Jauno teatro dienos“.

Klaipėdos jaunimo teatro trečią kartą organizuojama šventė šiemet – gausesnė renginiais ir dalyvių skaičiumi. Pirmą kartą festivalis iš Klaipėdos universiteto Menų fakulteto persikėlė į naujas Kultūros fabriko erdves.

Festivalio metu šeštadienio popietę klaipėdiečiai susitiko su televizijos žurnalistu, prodiuseriu, kino kritiku, rašytoju Ryčiu Zemkausku. Ko gero patį šilčiausią šių metų šeštadienį Kultūros fabriko kino salė buvo sausakimša.

R. Zemkausko paskaitos arba, kaip pats įvardijo, žurnalistinio komentaro pasiklausyti rinkosi ne tik jaunimas, bet ir vyresnieji.

Žurnalistas kvietė diskutuoti apie sovietinio mąstymo likučius šiandieninėje visuomenėje. Kaip pavyzdį pranešėjas pasitelkė, jo manymu, puikiai minėtą temą iliustruojantį Vytauto Žalakevičiaus filmą "Niekas nenorėjo mirti".

Mat dar 1965 m. režisieriaus V. Žalakevičiaus sukurtas filmas iki šiol neprarado aktualumo ir išliko viena geriausių visų laikų lietuviško kino juostų.

Klasika tapusiame filme “Niekas nenorėjo mirti” vaizduojami pokario įvykiai Lietuvos kaime, kada norėdami išlikti gyvais žmonės privalėjo įtikti abiems pusėms. T.y. būti ir kolaborantais, ir rezistentais.

R. Zemkauskas, analizuodamas legendinio filmo ištraukas, retoriškai klausė, kiek mumyse yra likusio sovietiškumo, kaip tai veikia kūrybą, šiandienos kultūrą ir mus pačius.

Tiesa, pats žurnalistas atsakyti į šiuos klausimus nesiryžo. Anot jo, vieningos tiesos nėra ir negali būti, esą kiekvienas mūsų susikuriame savo individualią ir neginčytiną tiesą.

“Kai aš gimiau ir augau, neatrodė, kad buvo galima pasirinkti trečią kelią, tik dvigubą. Na, nebent emigruoti. Sovietmetyje už melą niekada nereikėjo atsakyti, tačiau už tiesą – visada”, – dalinosi įžvalgomis R. Zemkauskas.

Pasak pranešėjo, sovietinio žmogaus identitetas mumyse vis dar regimas, jis veikia per kultūrą, socialinį gyvenimą, politiką.

“Instancijos diktatūra mus atleido nuo atsakomybės. Tai – laikai, kuomet idėja buvo auksčiau už žmogų. Tačiau šiandienos liberalizmas mus įgalina daryti savo pačių klaidas ir prisiimti už jas asmeninę atsakomybę”, – kalbėjo žurnalistas.

Šiemet “Jauno teatro dienų” festivalio repertuare – ne tik dešimt spektaklių, bet ir kino peržiūros, paskaitos, į kurias klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami jau nuo ketvirtadienio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių