Lietuviška Florencija

D.Gerlikas – juvelyras, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Juvelyro profesiją įgijo Italijoje, Florencijoje.

„Kuriu vienetinius bizantinio stiliaus papuošalus, – derinu šiuolaikinį dizainą ir klasikines juvelyrikos meistravimo tradicijas, – florentietišku būdu brangakmenius įtvirtinu rėžtukais, – pasakojo dailininkas. – Savo darbuose naudoju daug spalvų, kurias įkūnija auksas, oksiduotas sidabras, brangakmeniai, vieni mano mėgstamiausių – safyrai. Kuriu Vilniaus senamiestyje, šalia Šv. Dvasios bažnyčios, kur buvo vieno žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amatininko, laikrodininko Jokūbo Gierkės dirbtuvės. Ten įkūriau juvelyrikos mokyklą „Vilnensis“, kuriai ir vadovauju. Šioje juvelyrikos mokykloje garbingai tęsiamos senosios Vilniaus auksakalystės tradicijos. Matyt, šio pastato aura ir dabar traukia norinčiuosius išmokti juvelyro profesijos.“

Vilniaus veidai

Teatro dailininkė A.Jacovskytė pasidalijo mintimis apie savo kūrybos ekspoziciją: „Šią parodą sudaro realizuoti kostiumų eskizai keliems spektakliams – tai mano profesija – ir mano 1963–1993 m. darytos fotografijos. Fotografuoti pradėjau vos 11 metų, kai tėtis nupirko „Smeną“ (vėliau turėjau vis geresnius fotoaparatus) ir išmokė viso proceso nuo pradžios iki galo. Šios fotografijos iš tų laikų (iki 1993 m.), kai viską dariau pati. Nesiskirdavau su aparatu, fotografavimas tapo natūralia mano gyvenimo dalimi – kaip tam tikra komunikacija su žmonėmis, aplinka, taip pat tai buvo Vilniaus pažinimo būdas. Niekad negalvojau apie būsimas fotografijų parodas, bet 2003 m. „Aido“ galerijoje kartu su piešiniais kilo idėja parodyti fotografijas – jau visai iš kito laiko. Ši paroda „Vilniaus veidai“ pirmą kartą buvo eksponuota 2012 m.„Titanike“, vėliau Kauno paveikslų galerijoje, Šiaulių galerijoje „Laiptai“, Lietuvos kultūros institute Varšuvoje. Džiugu labai, kad dabar jis paviešės ir Palangoje.“

Iš vaikystės prisiminimų

Trečiosios parodos autorė A.Gustas (g. 1932) – išeivijos rašytoja ir dailininkė, gyvenanti Berlyne. Vokietijoje pripažinta menininkė yra išleidusi keliolika lyrikos rinkinių, jos literatūrinė kūryba verčiama į užsienio kalbas, gausiai publikuojama antologijose. Kaip dailininkė A.Gustas aktyviai dalyvavo jungtinėse parodose ir surengė autorines parodas Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, JAV ir Lietuvoje. 1972 m. kartu su bendraminčiais įkūrė garsią Berlyno dailininkų-poetų (Berliner Malerpoeten) grupę. Už nuopelnus apdovanota Rahel Varnhagen von Ense medaliu, Vokietijos Federacinės Respublikos kryžiumi, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

A.Gustas gimė Karceviškių kaime ir čia praleido pirmuosius savo vaikystės metus; vėliau su šeima gyveno Vilniuje. Rusijai okupavus Lietuvą, tėvas buvo ištremtas į Sibirą, o mergaitė kartu su motina pasitraukė į Vokietiją. A.Gustaitei tuomet tebuvo devyneri.

Ankstyvieji vaikystės įspūdžiai ir išgyvenimai, lietuvių folkloras ir gimtojo krašto gamtovaizdis moters gyvenime paliko ryškų įspaudą. Su Lietuva yra siejamos A.Gustas kūrybos ištakos. 1975 m. Vokietijoje buvo išleistas vienuoliktas menininkės poezijos rinkinys „Oro narvai: mano vaikystės Lietuva“ („Luftkäfige: Eine Litauische Kindheit“).

Parodoje eksponuojamas piešinių ciklas, kaip pastebėjo dr. Aušra Vasiliauskienė,  yra tarsi šios poezijos temos, dažnai pasikartojančios visoje literatūrinėje menininkės kūryboje, vizualinis perteikimas. Ciklą sudaro darbai, sukurti 1974–1990 m. Pagrindinis kūrinių objektas yra pati menininkė – mergaitė šviesiais plaukais. Jos naivaus, vaikiško ir kartu bundančio pasaulio atspindys yra supanti aplinka – kartais sentimentalūs lietuviški gamtos vaizdai, kartais pasakiškos fantazijos, o kartais – tiesioginiai bundančio erotizmo vaizdiniai. Erotinis leitmotyvas ryškus visoje A.Gustas kūryboje.

Visas tris parodas „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35) galima nemokamai apžiūrėti iki rugpjūčio 2 d.