Rezidencijoje – unikalūs vaikai

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) lektorė, komisijos atrenkant jaunuosius rezidencijos dalyvius narė, o dabar nuotoliniu būdu konsultuojanti juos individualiai Lina Marija Songailė sakė, kad rezidencijos dalyvių atranka buvo įtempta.

„Gauta daug talentingų vaikų ir jaunuolių paraiškų bei įrašų. Rezidencijai jie ruošėsi labai atsakingai. Buvo malonu ir nuotoliniu būdu išgirsti talentingus, gabius, perspektyvius jaunuosius muzikus. Išskirti tik kelius geriausius nebuvo lengva, nes išgirdome daug unikalių vaikų net keliose amžiaus grupėse. Norėčiau pagirti moksleivius ir pedagogus, išlaikiusius motyvaciją šiuo neįprastu ir keistu muzikai bei mokymo procesui laiku ir pasiruošusiems bei dalyvavusiems atrankoje. Labai malonu prisiliesti prie koncertui besiruošiančių atlikėjų ruošiamų kūrinių, patarti, pasiūlyti idėjų, pasidalyti pastebėjimais, tad ir individualus nuotolinis darbas yra įdomus. Visiems dalyviams linkiu didžiausios sėkmės šiame spalvingame muzikos kelyje“, – kalbėjo L.M.Songailė.

10 – tiek jaunųjų muzikos talentų muzikuos solo su orkestru koncerte „Renkuosi Klaipėdą“.

Finalininkus atrinko komisija

Rezidencijų finalininkus atrinko muzikų profesionalų komisija: Muzikinio teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas, Klaipėdos J.Karoso muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė Vaiva Purlytė, LMTA profesorius Vilmantas Bružas, LMTA lektorės L.M.Songailė ir Ingrida Spalinskaitė-Kurienė bei komisijos pirmininkas, Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Žvelgiant į komplikuotą nūdienos viešų renginių įgyvendinimo prognozę, dalybių buvo atrinkta daugiau, nei numatyta atrankos nuostatuose – jau dabar akivaizdu, kad ir baigiamasis rezidencijos renginys bus perkeltas ir visiems prireiks daug jėgų ir kantrybės pasiekti finišo tiesiąją.

Rezidencijoje dalyvauja: Urtė Didžiulytė (smuikas, Klaipėdos E.Balsio menų gimnazija, mokytoja Saulutė Domarkienė), Adrijus Alminas (trombonas, Klaipėdos S.Šimkaus konservatorija, mokytojas Egidijus Miknius), Meda Siliūtė (fortepijonas, Šilutės meno mokykla), Gustas Leskauskas (klarnetas, Klaipėdos E.Balsio menų gimnazija, mokytojas Antanas Milerius), Kaja Kašubaitė (fortepijonas, individualus pasiruošimas, mokytoja Viktorija Diubenko), Izabelė Orlaitė (fortepijonas, Klaipėdos J.Karoso muzikos mokykla, mokytoja Loreta Vainorienė), Klėja Kašubaitė (fortepijonas, individualus pasiruošimas, mokytoja V.Diubenko), Izabelė Vasiliauskaitė (vokalas, Mažeikių V.Klovos muzikos mokykla, mokytoja Dalia Olberkienė), Benediktas Galvydis (fortepijonas, Klaipėdos J.Karoso muzikos mokykla, mokytoja L.Vainorienė), Benediktas Zonys (violončelė, Klaipėdos E.Balsio menų gimnazija, mokytojas Vidmantas Sadauskas).

Scenos baimė – natūrali

Pirmąjį rezidentų nuotolinių susitikimų savaitgalį, be muzikinių, buvo nagrinėtos ir psichologinės temos. Psichologė Sandra Anuškevičienė jaunuosius talentus mokė, kaip įveikti scenos baimę ir kitus scenos žmonių patiriamus psichologinius sunkumus.

„Visos emocijos, kurias žmogus gali išgyventi, jam yra reikalingos ir naudingos, tai nuspalvina jo gyvenimą. Tik vienos emocijos, tokios kaip džiaugsmas, meilė, pasitenkinimas, žmonėms yra malonios, o kitos – baimė, liūdesys, pyktis, pavydas, kelia nemalonius išgyvenimus. Nors visi jausmai žmogui reikalingi ir naudingi, tačiau kai kurie gali „pakišti koją“. Taip gana dažnai nutinka muzikantų, dainininkų, aktorių ir kitų asmenų, kurių veikla susijusi su scena, gyvenimuose“, – dalijosi pastebėjimais S.Anuškevičienė.

Anot psichologės, scenos arba viešo pasirodymo baimė yra viena dažniausiai pasitaikančių baimės formų. Bijomasi ne pačios scenos, o to, kad artistas gali pasimesti, suklysti, nusišnekėti, viešai apsijuokti. Visa tai yra natūralu, nes jis prieš lipdamas į sceną įdeda daug pastangų ir suprantama, kad nori parodyti geriausią savąją kūrinio atlikimo versiją.

„Kalbant apie pačią baimės emociją, svarbu suprasti, kad ji žmogaus gyvenime iškyla pavojingose situacijose ir gali būti siejama su tikra arba įsivaizduojama situacija. Scenoje realaus pavojaus atlikėjui nėra, todėl susiduriama su įsivaizduojamu pavojumi. Tačiau nesvarbu, ar pavojus tikras, ar įsivaizduojamas, smegenys „paleidžia“ visą „kovok arba bėk“ sistemą. Tai reiškia, kad kūne pradeda vykti visi fiziologiniai procesai, kurie yra naudingi, kai pavojus yra tikras, tačiau labai nenaudingi, kai pavojaus nėra. Širdis ima plakti greičiau, dreba rankos, sunku sutelkti dėmesį, džiūsta burna“, – aiškino S.Anuškevičienė. Jauniesiems muzikantams psichologė papasakojo apie kovos su scenos baime būdus, davė daug praktinių patarimų.

Įsiklausyti į patarimus

Rezidencijų dalyviai klausėsi ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeuto, humanitarinių mokslų srities etnologijos mokslų krypties daktaro Jono Tilviko paskaitos, kaip teisingai muzikuoti nekenkiant savo kūno laikysenai.

„Manau, kad nėra taisyklingos laikysenos: bet kuri laikysena, kuri tęsiasi ilgiau nei 20 minučių, tampa nebe taisyklinga. Tokia mūsų fiziologija. Vaikams akcentavau, kad būtina įdėmiai įsiklausyti į mokytojų rekomendacijas, nes grojimo technika laikysenai nepaprastai svarbi. Instrumentai turėtų būti tik individualūs, t. y. pritaikyti kiekvienam vaikui. Pavyzdžiui, fortepijonas pritaikytas konkrečiam vaikui, kai jis sėdi reikiamu atstumu, kėdė – tinkamo aukščio. Laikysenos problemų atsiranda net nesuderinus vieno iš faktorių – atlikėjo fizinių duomenų, jį supančios aplinkos ar instrumento“, – akcentavo J.Tilvikas.

Laukia bendras pasirodymas

Rezidencijos programoje, be individualių susitikimų, vyko ir seminaras muzikos mokytojams. Pedagogė, muzikinio ugdymo procesų tyrėja, muzikos vadovėlių autorė Rūta Girdzijauskienė pedagogams pristatė ugdymo naujoves.

Baigiamasis rezidencijos renginys – koncertas „Renkuosi Klaipėdą“, tikimasi, vyks gyvai, tačiau pasibaigus karantino apribojimams. Jame talentingiausi rezidencijos dalyviai atliks solo numerius su Muzikinio teatro simfoniniu orkestru. Diriguos rezidencijos meno vadovas T.Ambrozaitis.