„Laiko ratas nenumaldomai sukasi, tarsi gerai suteptas laikrodžio mechanizmas. To mechanizmo dalis esame mes visi – dirbantys, kuriantys, mylintys, svajojantys ir atliekantys savo vaidmenis nesibaigiančio laiko spektaklyje, kurio režisieriai ir aktoriai esame patys“, – mano skulptorius A. Tamašauskas.

A. Tamašauskas gimė 1963 m. Anykščių rajone, Viešintose, pedagogų šeimoje. Augo lydimas muzikos ir dailės, tad nenuostabu, kad ateitį nusprendė sieti su menu. Studijavo Telšių taikomosios dailės technikume (dabar VDA Telšių fakultetas) ir įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę. Pastaruosius 30 metų gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Kurdamas skulptūras iš panaudotų daiktų, menininkas prisideda prie gamtos tausojimo, puoselėja tvarumo ir perdirbimo idėjas. 

Stimpanko (angl. Steampunk) stilistika autorius susidomėjo atsitiktinai. Naršydamas internete, užtiko užsienyje gana plačiai paplitusios ir vertinamos technikos meno kūrinių. Dabar A. Tamašauskas kartu su kolega asambliažo meistru Vladimiru Nikonovu yra bene žymiausi stimpanko menininkai Lietuvoje. Tiesa, pastarąją stilistiką A. Tamašauskas įvaldė palaipsniui: pradžioje tapyboje pradėję dominuoti mechaninių augalų ir gyvūnų motyvai pamažu peraugo į asambliažus ir galiausiai įsitvirtino jo kamerinėje skulptūroje.

Stimpanko stiliuje susipina mokslinė fantastika, naujosios technologijos, XIX a. garo mašinos dizaino estetika ir Viktorijos epochos industrija. Kūrybai naudojamos įvairios senienos, buitinės technikos, mašinų, dviračių, motociklų detalės. Žaliavos neretai įvairiai sendinamos. Iš nebenaudojamų daiktų fragmentų sukonstruojamas naujas meninis objektas, kuriame susipina fantazija, logika, improvizacija ir netikėtumas.

Nakties karalius, 2020 m. / Asmeninio archyvo nuotr.

A. Tamašauskas stimpanko stilistikoje atsikleidžia kaip išradingas menininkas ir konstruktorius. Jo rankose niekam nebereikalingi daiktai, sulūžę prietaisai ar jų dalys transformuojasi į fantasmagoriškus personažus. Skulptoriaus darbų yra įsigiję Lietuvos, Lenkijos, Olandijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, JAV, Australijos, Kinijos šalių stimpanko stiliaus gerbėjai.

Kurdamas skulptūras iš panaudotų daiktų, menininkas prisideda prie gamtos tausojimo, puoselėja tvarumo ir perdirbimo idėjas. Žaliavos skulptūroms jis ieško metalo laužynuose, supirktuvėse, blusturgiuose. Kūrybinį procesą lemia turimos medžiagos, pagal jas autorius mintyse dėlioja būsimos skulptūros ar asambliažo kontūrus, neeskizuoja. Konstruodamas kūrinius, A. Tamašauskas nieko nevirina ir nelituoja, naudoja varžtelius ir kniedes, skirtingas detales sujungia pasitelkdamas vintažo perdirbinių technologiją, neretai pasinaudoja ir tapytojo įgūdžiais.