S. Poškus: mokytojas turi tik gyventi

Eiles rašė visiems

S.Poškus yra išleidęs per 30 knygų vaikams ir suaugusiems, gavęs ne vieną premiją, tarp kurių – 2015-aisiais skirtas apdovanojimas už poeziją vaikams – "Poezijos pavasario" premija, o 2018 m. jis tapo 32-uoju Ievos Simonaitytės premijos laureatu.

Taip pat poetas ne kartą pelnęs Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premijas.

"O toliau – vienas siaubas"

S.Poškui skirtame atminimo vakare jo eiles skaitė poetės Nijolė Kepenienė ir Daiva Molytė-Lukauskienė. O N.Kepenienė pasidalino ir prisiminimais.

"Atsimenu, kai jam atnešiau pirmuosius savo eilėraščius. Jis pasakė "Dieve mano, pirmas posmas gerai, o toliau – vienas siaubas". Jis mane išpeikė, drąsiai, be jokių, kaip dabar sako "neužmuškime pradedančių talentų", jis "užmušė" iškart", – pasakojo poetė.

Tačiau S.Poškaus pastabos pakreipė tinkama linkme – nusprendusi siekti geresnio rezultato parašė eilėraščių knygutę.

Jis iš bet ko galėjo padaryti eiles.

Kadangi jie važiuodavo į IBBY suvažiavimus, daug laiko kalbėdavosi. S.Poškus tuomet pasidalino savo išgyvenimais ir patarimais.

"Jis pasakojo savo gyvenimiškus faktus, pavyzdžiui, kad mokytojavo kaimo mokykloje, ten dėstė ir matematiką, ir fiziką, ir dar kažką. Viską, kas buvo įmanoma. Paklausiau, kaip jis galėjo mokyti dalykų, kurių nežinojo. Jis atsakė, kad mokytojui nereikia nieko žinoti. Tam yra knygos, mokiniai turi mokytis patys, o mokytojas turi tik gyventi", – kalbėjo N.Kepenienė.

Buvo viskas viename

S.Poškaus eilės tą vakarą suskambėjo ir kitokia forma – per muziką. Muzikinius kūrinius atliko poeto draugas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro aktorius, muzikantas Virginijus Pupšys.

Artima poeto bičiulė, vertėja Irena Aleksaitė pasakojo, kad S.Poškus buvo gana uždaras ir nepatiklus žmogus, tačiau kalbant apie kūrybą, turėjo begales idėjų.

"Sigitas buvo viskas viename. Jame buvo labai daug prieštaringumų. Į senatvę, kai mes susipažinome, jis buvo labai nepatiklus, užsiauginęs labai storą "šarvą" ir neprisileisdavo", – teigė I.Aleksaitė.

Įkvėpdavo kasdienybė

Idėjų poetas semdavosi iš kasdienės aplinkos. Pamatęs moteriškę autobusų stotelėje, laikančią šepetį, įsivaizduodavo, kad ji – ragana, nusipirkusi naują šluotą, nes senąją sulaužė.

"Jis iš bet ko galėjo padaryti eiles", – tikino vertėja.

Paskutinė S.Poškaus poezijos knyga – šiemet išleistas eilėraščių rinkinys "Prespapjė ir kiti dievo kiaušiniai". Knygą išleido "Eglės leidykla", ją sudaro eilėraščiai iš poeto rankraščių.

Leidyklos vadovas Antanas Stanevičius sakė, kad knygos atsiradimą pirmiausia paskatino N.Kepenienė, vėliau prisidėjo ir kiti.

"Kadangi jau 50 metų "trinuosi" aplink žodžius, man ji – labai gera", – teigė A.Stanevičius.

Norėjusieji daugiau pabendrauti su S.Poškaus bičiuliais, broliu Linu Poška ir kitais, dalyviai buvo kviečiami pasilikti po renginio.