„Šis darbas apie pažeidžiamumą, nuogumą, o didžiausia stiprybė – nepaneigti, priimti, sukurti erdvės savyje tiek, kad toliau galėtum gyventi“, – pasakojo choreografė ir atlikėja Dovilė Binkauskaitė.
„Kontūrai“ – tai vidinė žmogaus kelionė į save ir susitikimas su savo tamsiausia tamsa. Spektaklis kalba apie būsenas, kurios kartais tampa tokios stiprios, jog atrodo neįmanoma nuo jų atsiplėšti – apie nerimą, baimę, abejonę, prasmės praradimą ir troškimą nebūti. Tačiau kūrinys kviečia ne bėgti nuo tamsos, o pažvelgti į ją tiesiai: įvardyti, atpažinti jos kontūrus ir mokytis su ja būti.
Pasak choreografės ir šokėjos D. Binkauskaitės, spektaklis kuriamas kaip „šviesos, tamsos, šokio, žodžio ir muzikos žaidimas, pasakojantis istoriją apie artėjimą ir susitikimą su kitu – sunkiai užčiuopiamu, bet visada esančiu labai arti“. Šešėlis čia tampa ne tik vizualiniu elementu, bet ir vidinių būsenų metafora.
Režisierė ir dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus turi savo šešėlį – baimes, pavydą, pyktį, nepasitikėjimą ar nusivylimą. Remdamasi Karlo Gustavo Jungo idėjomis, ji pabrėžia, jog šešėlis yra neatsiejama mūsų dalis: „Svarbu sustoti, atpažinti, pripažinti ir mokytis būti ištikimam rastajam sau. Tai nėra paprasta, bet tai – pirmas žingsnis į išsilaisvinimą.“
Spektaklyje susilieja šokis, šešėlių teatras, dramaturgija ir muzika, o pagrindine atsvara tamsai tampa kūnas – gyvas, veikiantis, šokantis. „Kontūrai“ kalba apie tai, kad troškimą gyventi dažnai nulemia troškimas veikti.
Šį šokio ir šešėlių monospektaklį galima išvysti vasario 4 d. Klaipėdos lėlių teatre, vasario 6 d. Nidoje ir vasario 7 d. Menų spaustuvėje Vilniuje.
Šeiko šokio teatro veiklas finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybė.
Naujausi komentarai