Jau kelerius metus Klaipėdos dramos teatre veikia Vaikų teatro studija – išaugusi nuo vienos, pradinių klasių mokinius jungiančios grupės, ji šiuo metu apima dvi stambias vaikų amžiaus grupes, kurias globoja keturi šio teatro aktoriai. Jauniausius studijos narius su teatru pažindina Kamilė Andriuškaitė ir Karolina Kontenytė, o vyresniuosius – Karolis Maiskis ir Samanta Pinaitytė. Teatro darbuotojų meiliai vadinami „teatrinukais“, vaikai ir paaugliai užsiėmimų metu ne tik mokosi įvairių aktorystės meno subtilybių, bet ir pažindinasi su pačiu teatru – įvairiomis jame dirbančių žmonių profesijomis, teatro erdvėmis ir jame vykstančiais procesais. Kartais ir patys būna į juos įtraukiami.

„Ką sakai?“ atveju scenoje pasirodys vyresnieji studijos auklėtiniai, jų amžius atitinka ir spektaklio istorijoje veikiančių personažų amžių. Mintis į pagalbą pasitelkti paauglius, kūrėjams kilo natūraliai – norėta, kad žiūrovai lengviau susitapatintų su spektaklio vyksmu. Sąžininga – negi apie į paauglystę žengiančių vaikų rūpesčius kalbės vien suaugusieji.

Naujojo spektaklio protagonistė – paauglė Ema, jai atrodo, kad laikui einant darosi vis sudėtingiau bendrauti su šeimos nariais ir kitais aplinkiniais, tad vieną kartą, apimta nusivylimo ir susierzinimo, jos ir vėl niekas nesupranta, mergina užsinori ir pati kitų nesuprasti. Taip ir nutinka. Rytą pabudusi ji randa namiškius kalbančius keista kitakalbe, „paukščių kalba“ marmaliuoja ir žmonės mieste, net klasiokai mokykloje.

S. Pinaitytė pripažino, kad įsikūnyti į paauglę nemenka užduotis.

„Amžius man didžiausias iššūkis, vaidinu su mokiniais iš teatro studijos, jie beveik 15 metų už mane jaunesni, o scenoje turime atrodyti kaip vienmečiai. Tad repeticijų metu stengiuosi kuo daugiau kopijuoti juos: kūno kalbą, gestikuliaciją, kalbėjimo manieras, netgi kai kuriuos žodžius bei išsireiškimus“, – premjerai artėjant minėjo aktorė.

Bet dirbti su savo auklėtiniais jai – didelis malonumas, „repeticijų metu jie įneša labai daug gyvybės. Jie labai smalsūs, nuolat klausia, domisi. Visada ateina pasiruošę, viską pasikartoję. Tai labai inspiruoja. Suprantu, kad ant scenos esu jiems pavyzdys, bet tuo pačiu ir man jie tampa tokiais. Per mūsų užsiėmimus dažnai jiems kartoju, kad nesu jiems tik mokytoja, aš lygiai taip pat kaip ir jie, mokausi. Nuolat vyksta mainai“.

Pasak jos, studijos auklėtiniai į spektaklį įneš daug žaismės ir gyvybingumo, mat jie puikiai perteikia vaikų gyvenimą, pomėgius. Savo unikaliais charakterio bruožais papildo spektaklio pasaulį. Jaunieji spektaklio dalyviai taip pat vieninteliai, kuriems specialiai neparinkinėjamas kitakalbės skambesys – kiekvienas „paukščių kalba“ improvizuoja pagal save.

D. Rimeikos nuotr.

„Ką sakai?“ pasirodys visas būrys Vaikų teatro studijos auklėtinių, prieš repeticiją pavyko pakalbinti keturis iš jų – tikrus studijos veteranus. Deila (14 m.), Rūta (14 m.), Luka (13 m.) ir Pijus (15 m.) pasakojo trauką teatrui pajutę jau seniai.

„Teatro būrelį pirmą kartą pradėjau lankyti dar gyvendama Airijoje, buvau tik ketverių, bet man labai patiko ir jau tada pradėjau svajoti apie aktorystę. Grįžus į Lietuvą norėjau tęsti teatro užsiėmimus, be to man reikėjo gerinti savo lietuvių kalbos įgūdžius, tad taip ir atsidūriau teatro studijoje. Be manęs, joje buvo ir kitų iš užsienio grįžusių vaikų, jaučiausi jaukiau tarp jų“, – pasakojo Deila.

Jai antrino ir Rūta su Luka, jos į teatro studiją atėjo taip pat po grįžimo iš užsienio.

„Aš buvau labai nedrąsi, tad mano mama norėjo man padėti – taip teatras ir atsirado mano gyvenime“, – sakė Rūta.

Luka, savo ruožtu, teatrą ir šokį lankė dar gyvendama užsienyje, nuo anksti svajoja ir apie aktorystę, „ateiti į šią studiją pasiūlė Rūta, pačios pradžios gerai nepamenu, bet man čia labai patinka“.

Vyriausias iš jaunųjų aktorių, Pijus, savo pradžią teatre prisiminė su šypsena: „Teatrą lankyti pasiūlė mama, pasakė, kad esu toks žmogus, kuriam tai tiktų, be to, nuolat keliu visokias dramas. Pamaniau, kad nueisiu pabandyti ir jau po pirmo apsilankymo pajutau, kaip tai smagu. Pradėdamas net nemaniau, kad taip ilgai liksiu teatre, o dabar galimai noriu būti aktoriumi“.

Paprašyti įvertinti savo laiką teatre ir tai, ko iš jo pasisėmė, paaugliai dalinosi itin introspektyviu pastebėjimu.

„Už visus galiu pasakyti, kad išmokome kalbėti garsiau. Tapome drąsesni. Nebebijome scenos. Pirmus kartus vaidindami savo spektaklius, nei jei repetuojant jų trukmė būdavo, pavyzdžiui, valanda, per premjerą taip suskubėdavome, kad jie tilpdavo į pusę tiek laiko“, – vardino Deila.

Kalbėjimą garsiau pašnekovai itin pabrėžė, jis jiems apima ne tik patį kalbėjimo garsumą, bet ir saviraišką apskritai.

Mes išmokome atrasti savo balsą ir juo naudotis.

„Mes išmokome atrasti savo balsą ir juo naudotis“, – apibendrino Rūta.

Pakviesti dalyvauti „Ką sakai?“ kūrybiniame procese, studijos auklėtiniai sureagavo entuziastingai, o galimybė scenoje dirbti kartu su profesionaliais aktoriais jiems taip pat brangi patirtis.

„Kai kartu dirbame scenoje, pati jaučiuosi profesionalesnė. Taip pat matau, kaip sunkiai ir daug aktoriai dirba“, – minėjo Luka.

Anot Deilos, ji spektaklio kūrybinį procesą įsivaizduodavo kaip labai griežtą, „manydavau, kad ne vietoje susijuoksi ir viskas – baigta, esi keičiamas kitu. Karolis mus vis pagąsdindavo, bet dabar matome, kiek daug tame procese improvizacijos ir koks jis įdomus“.

Pijus pripažino, kad ir jam aktoriai, nors ne kartą sutinkami teatro erdvėse, iš šono atrodydavo rimti ir griežti, visai kitaip jie atsiskleidžia repeticijose, „jaučiamės jaukiau dirbdami su profesionalais, žinome, kad jei kažkas nutiktų, jie žinos, kaip elgtis ir bus pasiruošę mums padėti. Aktoriai atrodo rimti, net griežti, bet kai dirbame kartu, jie labai daug juokauja, improvizuoja ir yra labai draugiški“.

Paaugliai taip pat buvo ir pirmieji būsimo spektaklio temos aktualumo ir pasirinktos išpildymo formos vertintojai. Jų nuomone, tai, apie ką kalbama „Ką sakai?“ – labai aktualu.

„Daug mūsų bendraamžių jaučiasi neišgirsti, tad tai tikrai svarbi tema, manau, naudinga atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu vieniems kitus išklausyti ir išgirsti“, – sakė Pijus.

Jį palaikė ir kiti kalbėję paaugliai, pasak jų, spektaklyje naudojama glosolalija, rišlią kalbą primenančių beprasmių garsų kratinys, labai tiksliai atliepia tai, kaip kartais jaučiasi jie ir kiti bendraamžiai.

K. Maiskio režisuojamo spektaklio „Ką sakai?“ premjera Klaipėdos dramos teatre balandžio 26 ir 27 dienomis.

Balandžio 26 ir gegužės 10 dienomis spektaklis bus rodomas su vertimu į gestų kalbą.