Šiandien uostamiestyje su dienraščiu „Klaipėda“ pasirodė mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Durys“ kovo numeris: 64 puslapių, spalvotas, gausiai iliustruotas ir įvairus. „Durys“ įdėmiai fiksuoja, analizuoja, vertina ryškiausius uostamiesčio kultūros ir meno reiškinius.

Interviu su režisieriumi

Kovo „Duris“ pradeda Jovitos Navickaitės interviu su režisieriumi, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovu Ramūnu Kaubriu, kurio režisuota Antano Kučinsko „Makaronų opera“ vaikams šiemet nominuota Klaipėdos miesto „Padėkos kaukei“ ir Auksiniam scenos kryžiui. Tai pokalbis apie kūrybą, jos inspiracijas, bendraminčių komandą, kūrybinę erdvę, išsipildžiusias svajones ir... likimo burtus, lėmusius pašnekovui gyvenimo kelią. Interviu baigiamas R.Kaubrio žodžiais: „Norėčiau daugiau erdvės laike. Visi 25 metai Klaipėdoje buvo kupini įtempto ritmo. Kartais noriu tiesiog pagyventi: dažniau pabūti gamtoje, pabendrauti su žmonėmis, pažiūrėti pro langą, pasivaikščioti miesto gatvėmis. Tai tam tikri konfliktai su savimi, po kurių tenka rinktis. Gyvenimo pjesė – sudėtinga. Japonų dailininkai visą gyvenimą mokosi piešti tobulą apskritimą. Aš vis dar mokausi ir dažnai vis dar ruošiuosi gyventi.“ („R.Kaubrys: aš vis dar mokausi ir vis dar ruošiuosi gyventi).

Operos „Karmen“ sugrįžimas

Teatro temą tęsia muzikologės Laima Sugintienė ir Danguolė Vilidaitė, komentuodamos G.Bizet operos „Karmen“ atnaujinimo premjerą Klaipėdos muzikiniame teatre („Sveika sugrįžusi, „Karmen“!“). Abi atkreipė dėmesį į naują pagrindinių atlikėjų sceninę porą. D.Vilidaitės žodžiais, „bene didžiausia „Karmen“ sugrįžimo intriga tapo pagrindinių vaidmenų atlikėjų debiutai: Karmen vaidmenį šįsyk atliko kylanti pasaulinė operos žvaigždė Eglė Šidlauskaitė, Don Chosė partiją pirmąkart dainavo teatro tenoras Aurimas Raulinavičius“. Anot L.Sugintienės, „džiugu po pertraukos išgirsti operą apskritai, nes šio žanro kūrinių teatro repertuare – ant vienos rankos pirštų suskaičiuosi. (...) Džiugu vėl išgirsti dainuojant teatro senbuvius, pirmosios premjeros dalyvius... (...) Džiugu ir jaunus veidus išvysti: Gintautą Platūkį, operos debiutantą Steponą Zonį. Puiki naujoji Karmen E.Šidlauskaitė: gražaus tembro balsas, puikūs sceniniai duomenys leidžia tikėtis ateityje ją tapsiant operos primadona. O patirtis – ji ateis“.

Festivalio „Jaunatis“ teatras

Teatrologė Jūratė Grigaitienė dalijasi įžvalgomis iš Klaipėdoje vykusio teatrų festivalio vaikams ir jaunimui, kuris šiemet pradėjo naują, kupiną vilčių šio jau aštuntąsyk vykusio Žvejų rūmų renginio etapą („Jaunatis“: naujas vardas, naujas etapas“). Autorės nuomone, „naujovės pasitvirtino, tačiau pritrūko kulminacinio taško, centrinio spektaklio – ašies, apie kurią suktųsi festivalis, nes visi vaidinimai šiemet buvo panašaus pajėgumo“.

Pokalbis su aktore

Teatro temą žurnale vainikuoja Valentinos Žigienės pašnekesys su Klaipėdos dramos teatro aktore Regina Šaltenyte, apdovanota talentu ir asmenybės žavesiu, už nuopelnus teatro menui šiemet nominuota Klaipėdos „Padėkos kaukei“. Kalbinama aktorė prisimena sukurtus vaidmenis, svarsto apie ankstesnį ir dabartinį teatrą. Teatro misija, kaip ir bet kokio kito meno, yra gyvenimo teigimas, ėjimas į žmogų, gilinantis į gražiausias ir baisiausias jo gelmes. Jei teatras yra destruktyvus, griauna  pamatines žmonių vertybes, neneša šviesos, vilties, gerumo, meilės, tokio teatro aš nesuprantu ir man jo nereikia. Nes kurti galima tik teigiant“, – įsitikinusi aktorė („R.Šaltenytė: gyvenimo pamokas nešuosi lyg kuprą ir atgal nesigręžioju“).

Kino „Oskarų“ įdomybės

Kinui skirtuose „Durų“ puslapiuose šiuosyk Aivaras Dočkus aptaria šiemetes prestižiškiausių kino pasaulyje apdovanojimų – „Oskarų“ dalybas: kaip ir kodėl jie taip pasiskirstė, kokia kino akademikų logika, kur jai galima pritarti, o kur kyla abejonių („Svarbiausi 2015-ųjų „Oskarų“ atspalviai“).

Pasivaikščiojimai po parodas

Menotyrininkai Danguolė Ruškienė ir Vidas Poškus žurnale veda po uostamiesčio parodų sales, apžvelgdami ir analizuodami ten veikiančias meno parodas. D.Ruškienė rašo apie vieno žymiausių ir savičiausių Lietuvos fotomenininkų Alfonso Budvyčio kūrybos retrospektyvą „Iškalbinga tyla“ („Nepatirtos būties nostalgija“), o V.Poškus aptaria net keturias labai skirtingas ekspozicijas („Meno terminalo, tapytojų Lino Jusionio ir Solomono teietelbaumo bei to paties fotografo A.Budvyčio), atidarytas Klaipėdos parodų rūmuose ir Baroti galerijoje, ieškodamas jų bendro vardiklio ir jį rasdamas („Trys plius viena, arba melancholijos šešėlyje“).

Į labiau žinomo kaip rašytojo, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio kūrybą „Duryse“ šiuosyk pažvelgta kitu kampu: dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė dalijasi įspūdžiais apie jo skulptūrų ir lazdų kolekcijos parodą. Dailėtyrininkė pastebėjimu, „gebėjimu atskleisti, kas glūdi medžio, akmens prigimtyje, kūrybiškumu Juozo darbai išsiskiria tarp daugybės „pašauktųjų“, gausių bandymų kurti laisvalaikiu, tokių populiarių mūsų laikais“ („Lazda –  daiktas pavojingas, rašytojo rankoje – dvigubai).

Knygų mugės detektyvas

Kultūros maršrutais į sostinę sugrąžina Kristinos Sadauskienės reportažas iš 16-osios Vilniaus knygų mugės – ne įprastas, o parašytas bandant žaisti detektyvą ir mėginant susekti po mugę išsibarsčiusius pajūrio autorius bei leidėjus. Juolab kad detektyvas su šūkiu „Istorija įdomesnė, kai ji – detektyvas“ buvo ir šių metų mugės tema. Štai ten sutikta Klaipėdos universiteto leidyklos vadovė Lolita Zemlienė mugėje dalyvauja jau daug metų, nuo pat jos pradžios: „Mums patiems tai yra šventė. Labai smagu, nes supranti, kad nesi vienišas, nesijauti nesuprastas – pabūni tarp savų, tarp kitų akademinių leidėjų, susiduriančių su panašiomis problemomis. Be to, labai smagu vienoje vietoje matyti tiek daug skaitančių žmonių“ („Smėlėtais pajūrio pėdsakais Vilniaus knygų mugės detektyve“).

Su įkvėpimu – apie Klaipėdą

O kalbindama klaipėdietę filologę Jovitą Saulėnienę, kuri su įkvėpimu tyrinėja senąją Klaipėdą ir parašė apie ją naują knygą, Kristina Sadauskienė žvalgosi su pašnekove po šį miestą, kalbasi apie miestiečius, apie Klaipėdos specifiką, apie nugrimzdusią ir apie dabartinę Klaipėdą. Paklausta, kas, jos nuomone, iš senojo miesto galėtų atgyti šiandienės Klaipėdos gyvenime ir jį praturtinti, J.Saulėnienė, be kita ko, sakė: „Man labai gaila, kad visai pamiršta, jog Klaipėda buvo laikinoji Prūsijos sostinė. Nepanaudojamas karališkojo miesto vardas. Juk yra išlikęs pastatas (dabartinė rotušė), kur buvo apsistojusi Prūsijos karališkoji pora, čia lankėsi daug žymių Europos politikų, bet tam atminti neskirtas nė kambarėlis. Tai nedovanotina. Juk šiuose namuose parengtas ir paskelbtas vadinamasis Spalio ediktas, baudžiavos panaikinimo aktas. Kalbame apie laisvę. Kokią didesnę vertybę galėtų turėti žmogus?..“ („J.Saulėnienė: tegu lieka bendras meilės fonas“).

Čia pat tęsiamas pačios Jovitos Saulėnienės populiariosios publicistikos ciklas – šiuosyk autorė į senąją Klaipėdą žvelgia keliautojų akimis. Juk „pro senąją Klaipėdą ėjo europinis pašto kelias, todėl ir kilmingi, ir paprasti keleiviai dažnai praverdavo miesto vartus, ieškodami čia nakvynės pašto stotyse ar smuklėse. (...) Net pats Miunhauzenas nakvojo „Baltų kiemo“ viešbutyje, kai iš Karaliaučiaus vyko į Peterburgą“ („Keliautojų įspūdžiai – įkvepiantis pažinimo šaltinis (1)“).

Literatūra šiandien

Į žurnalą integruoti literatūriniai „Gintaro lašai“, kuriuos sudarinėja rašytojas Gintaras Grajauskas, siūlo paskaityti Dainiaus Vanago recenzija „Kai nebėra barikadų“ apie Žydrūno Drungilo humoreskų knygą „Kita stotelė“, Antano Stanevičiaus eilėraščių, Jeronimo Brazaičio originalaus interviu su savimi „Vieno vertimo istorija“, apibendrinančio 50 metų jo Jameso Joyce’o kūrybos tyrinėjimus, antrąją dalį. Be to, skaitytojai turi galimybę įvertinti „Gintaro lašų“ jaunųjų kūrybos konkurso dalyvių tekstus – Kristinos Lymantaitės eilėraščius ir Julijos Božičko prozą.

Žvilgsnis pro langą

Bene ir viskas. Tiesa, žurnale dar yra skiltis „Langas“ – pro jį „matyti“, ką Klaipėdos menininkai veikia ir nuveikia kitur. Šiuosyk tai – dailininkė Zita Inčirauskienė, savo tekstilės parodą eksponavusi Rezeknėje Latvijoje; fotomenininkas Remigijus Treigys, Vilniuje ir Kaune pristatęs ką tik išleistą fotografijų knygą, kurios sutiktuves papildė dar ir jo darbų paroda Kauno fotografijos galerijoje; klaipėdiečių surengtos 5-osios tarptautinė rašto meno ir kaligrafijos parodos viešnagė „Arkos“ galerijoje Vilniuje.

Dabar jau tikrai viskas.

Po dienos kitos besidomintiems „Durų“ žurnalas taps pasiekiamas ir internetu: http://www.durys.daily.lt arba http://klaipeda.diena.lt/e-leidiniai.

„Durys“ įprastai išeina kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį ir platinamos su tos dienos „Klaipėdos“ laikraščiu. Kitomis dienomis žurnalą galima įsigyti „Klaipėdos“ dienraščio redakcijos skyriuose. Be to, „Duris“ galima atskirai užsiprenumeruoti internetu www.kl.lt/prenumerata ir gauti į namus bet kurioje Lietuvos vietoje.