Raudonų dažų potėpiai ant ištempto šilko – tai mirties paženklinto žmogaus mėginimas oriai pasitikti skausmingą lemtį. Taip prasideda jau 11-as klaipėdietės režisierės Dalios Kanclerytės filmas apie mirtinai sergančią moterį, išmokusią džiaugtis gyvenimu ir su šypsena pasitinkančią mirtį.

Filmas – po mirties

Sekmadienį, gegužes 11 d., 17 val. Klaipėdos koncertų salėje vyks dokumentinio filmo "Trokštu gyventi" pristatymas. Į premjerą, deja, neateis pagrindinė šio filmo herojė – mokytoja Alma iš Palangos.

"Jos nebėra gyvos, ji iškeliavo per Kūčias 2012 metais. Ji buvo labai graži, visi ją labai mylėjo. Filmą pastatyti sugebėjau tik dabar. Iki tol nebuvo finansinių galimybių", – pasakojo filmo kūrėja D.Kanclerytė.

Dalia savo heroję filmavo prieš "Vilties bėgimą" – klaipėdiečių vienybės su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis dieną.

Tada Alma chemoterapijos nualintą galvą papuošė peruku, užsirišo ant jo skarelę ir su visais kartu bėgo dėl gyvenimo. Šiandien jau istoriniais tapę kadrai stulbina, kaip šitokios naštos slegiamas žmogus gali džiaugtis.

Simbolis – vėžio ląstelė

Sužinojusi mirties nuosprendį, moteris ėmė tapyti paveikslus ant šilko, nors iki tol niekada nieko bendra neturėjo su daile.

"Prieš trejus metus, kai pirmą kartą man buvo diagnozuotas vėžys, atrodo, užsidarė daug galimybių, bet atsirado naujų. Viena iš jų buvo šilkas. Tai – grožis, gėris, jis mane masina, mėgstu šilkinius drabužius, prie šilko prisiliesti yra palaima", – filme pasakojo penkiasdešimtmetė Alma.

Paskui išaiškėjo ir antras vėžys, paskutinė jo stadija. Vilties liko nebedaug.

"Ji piešė paveikslą ir štai čia, žiūrėkite, ji nupiešė vėžio ląstelę, nemanau, kad tai padarė sąmoningai. Šis simbolis veikiausiai jai išniro iš pasąmonės. Aš pati jį pastebėjau tik ėmusi montuoti filmą. Fatališki sutapimai", – stebėjosi režisierė.

Išmokė džiaugtis

D.Kanclerytė teigė, kad tai nėra filmas apie išeinančiuosius. Jie neabejotinai lieka kartu su tais, kuriuos pažinojo ir su kuriais buvo kartu.

"Ką Alma padarė atėjusi į mano gyvenimą? Ji sustiprino mane, išmokė nebijoti mirties. Ji kalba apie tai ir filme, ji išmoko pati gyventi su savo bėda ir mirties akivaizdoje ji mus mokė džiaugtis gyvenimu", – tikino režisierė.

Mirtinai serganti moteris paliko savo laišką gyviesiems, jos testamentas skamba filme "Trokštu gyventi": "Žmogus gali pasirinkti neviltį, bet kas nuo to pasikeis? Ar nuo to tapsi sveikesnis? Gali rinktis džiaugsmingą buvimą. Ir nesvarbu, kiek liko gyventi. Gal jau kitas ruduo bus paskutinis. Aš apsisprendžiau gyventi džiaugsmingai".

D.Kanclerytė kviečia klaipėdiečius į premjerą sekmadienį, įėjimas nemokamas.