Šiandien uostamiesčio Rūtų galerijoje savo paveikslų parodą „Atspindžiai“ pristatys vilnietis tapytojas Simonas Gutauskas.

Atskleis plačią panoramą

Parodoje autorius atskleis plačią savo molbertinės tapybos panoramą. Ciklu „Prarasti miestai“ menininkas tarsi sekė dingusių žmonijos civilizacijų, kadaise klestėjusių didingų miestų pėdsakais, vaizduodamas paslaptingus tiltus, statinių liekanas, dažniausiai įkurdintas šalia raibuliuojančio vandens. O visai naujame jo tapybos kūrinių cikle „Pasauliai“ atsiveria dar viena autoriaus kūrybos kryptis – naudodamas jam įprastas išraiškos priemones bei motyvus, S.Gutauskas sukūrė fantastinio pobūdžio kompozicijas, neretai priartėjusias prie abstrakcijos. Šiuose paveiksluose pasauliai, filosofiniai nežemiškų civilizacijų, visatos simboliai skleidžiasi it paslaptingi augalų žiedai, veda mįslingais vaizduotės tuneliais...

Parodos autorius S.Gutauskas gimė 1965 m. Vilniuje. Mokėsi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, 1990 m. baigė Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos fakulteto vitražo studijas. Nuo 1999 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Iš menininkų dinastijos

S.Gutauskas – žinomos menininkų dinastijos atstovas. Dailininko tėvas Leonardas Gutauskas – tapytojas, rašytojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jaunesnysis brolis Tadas – skulptorius, tapytojas. Nors visi trys kūrėjai – ryškios individualybės, tačiau jų kūriniuose atsekame tam tikras raiškos formų, pasaulėvaizdžio sąsajas. Jei lietuviškajai meninei kultūrai labiausiai būdinga ekspresionistinė raiška, tai Gutauskų kūrybos motyvai, herojai nardo po kitus – simbolizmo, moderno ir dar senesnių dailės istorijos epochų – renesanso ar net viduramžių – „vandenis“...

S.Gutauskas – vienas tų šiuolaikinių lietuvių tapytojų, kurių kūryboje simbolistinio pasaulėvaizdžio įtaka taip pat ženkli. Nebylios jo paveikslų figūros dažnai tampa gamtos jėgų ar fatališkos lemties personifikacijomis. Ir tuose kūriniuose, kuriuose apsieinama be antropomorfinių pavidalų, architektūrinės konstrukcijos ar gamtos motyvai byloja apie nenumaldomas likimo galias, dėsnius, kurie valdo pasaulį ir individo gyvenimą.

Dailininkas daug dėmesio skiria potėpio kryptingumui, todėl paveikslus galima ne tik apžiūrėti bet ir pajusti juos erdvėje, apčiuopti žvilgsniu. S.Gutauskas tapo šviesioms, skaisčioms spalvoms, paveikslo nuotaiką atskleidžia per šviesą.

Svetimas tuščias puošnumas

Įvairių laikotarpių S.Gutausko tapyboje iškyla paslaptingi antropomorfiniai personažai – valdovai, neatpažįstami kaukėti herojai, šokėjai, muzikantai, grakščios moterys, visagaliai magai, cirko artistai, žvėrių dresuotojai... Jie žaidžia likimo kortomis, lošia lemtingas šachmatų partijas, buria pasaulio ateitį, sklando po nepažinią Visatą, laukia, svajoja, arba – hedonistiškai ilsisi... Kiti svarbesnieji dailininko kūrybos motyvai – fantastiniai miestai, natiurmortuose sustingę daiktai, kupini paslėptų simbolinių reikšmių.

Menotyrininkų teigimu, nors kai kurios S.Gutausko kompozicijos priartėja prie abstrakcijos, jam visuomet svarbus paveiksle užkoduotas pasakojimas, žmogaus figūros, architektūros motyvais išreiškiamos idėjos. Dekoratyviai, skambiomis, ryškiomis spalvomis pulsuojančiai dailininko tapybai svetimas ir tuščias puošnumas, išorinis grožis. Menininkas siekia aiškios ir įtaigios minties raiškos. Parodoje vaizdžiai atsiskleis nusistovėjęs S.Gutausko kūrybos temų ratas: žmogaus egzistencija, gyvenimiški kiekvieno mūsų „vaidmenys“, individo ir civilizacijos likimas.

S.Gutausko tapybos vernisažas – 17.30 val. Rūtų galerijoje (Danės g. 9). Paroda veiks iki liepos 3 d. Įėjimas – laisvas.