Į Klaipėdos Žvejų rūmus sugrįžta „Ledinė zylutė“. Vasario 1–23 d. jau septintąjį kartą čia vyks respublikinis teatrų festivalis vaikams ir jaunimui.

Šiemetėje programoje – aštuoni Vilniaus ir Klaipėdos teatrų spektakliai: po lygiai vaikams ir jaunimui. Bet ar verta skirstyti? Vaikus į teatrą atveda tėvai ar seneliai, t.y. žiūri visa šeima. O brandesnė auditorija – tai publika nuo moksleivio ar studento iki garbaus amžiaus senjoro... Taigi – festivalis „Ledinė zylutė“ tradiciškai kviečia visus, mėgstančius teatrą.

Vaidins „Atviras ratas“

Teatras iš Vilniaus „Atviras ratas“ – tikras festivalio senbuvis. Žiūrovų pamėgtas kolektyvas „Ledinėje zylutėje“ dalyvaus šeštąjį kartą. Kaskart „Atviras ratas“ klaipėdiečiams pristato naujausius savo darbus. Ne išimtis ir šiemet. Jis festivalį pradės (vasario 1 d.) dviem savo „krikštatėvio“ Aido Giniočio režisuotais spektakliais.

„Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus“ sukurtas pagal latvių rašytojos Anos Saksės knygą „Pasakos apie gėles“. „Gėlės kaip žmonės, žmonės kaip gėlės...“ – šie žodžiai tarsi įrėmina spektaklį iš dviejų pusių – pradžios ir pabaigos. Jaunuolis iš Persijos, kareivis Prancūzijoje, paprasta japonė mergaitė, žavingas lietuviškas kiškis – veikėjai, kurie spektaklyje yra gėlių atsiradimo priežastys, skatina vaikus jautriai ir atidžiai žvelgti į pasaulį, džiaugtis ir stebėtis jame esančiais reiškiniais. Istorijas pasakoja, žaidžia ir rimtomis temomis apie meilę, nesantaiką ir net priklausomybę nuo maisto su vaikais kalbasi aktoriai Viola Klimčiauskaitė, Benita Vasauskaitė ir Jonas Šarkus.

Italų dramaturgo Carlo Gozzi pjesė „Meilė trims apelsinams“, patekusi į A.Giniočio rankas, įgavo teatro magija bei jos burtais alsuojančio spektaklio turinį ir formą. Pasakiškoje Kryžių karalystėje vykstantis veiksmas gali vykti visur ir kiekviename pasaulio teatre, todėl šiame spektaklyje – visi Lietuvos teatrai, garsiausi vardai, metaforos, simboliai, užburiantys veikėjai ir nepakartojama, išties originali kūrybinė spektaklio grupė – asmenybių ratelis. Komedijoje vaidina Marija Korenkaitė, Aldona Vilutytė, Judita Urnikytė, Andrius Kaniava, Dalius Skamarakas, Ainis Storpirštis, Justas Tertelis ir Vaidotas Žitkus.

R.Kazlas ir „Teatriukas“

Rolandas Kazlas – viena ryškiausių pastarųjų metų asmenybių Lietuvos teatro scenoje. Jis pelnė bemaž visus aukščiausius apdovanojimus bei Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Vilniaus teatre „Lėlė“ praėjusių metų pabaigoje rampos šviesą išvydo R.Kazlo režisuotas spektaklis suaugusiesiems –  fantazija apie Kristijoną Donelaitį, kur jis pats atlieka pagrindinį vaidmenį. „Ne pagal šio pasaulio madą“ – tai ne tik spektaklio pavadinimas, bet ir Precentoriaus K.V.Šulco mirusiųjų metrikų knygose padarytas įrašas: „Jis buvo […] sąžiningas žmogus. Ne pagal šio pasaulio madą…“ (1977, p. 573).

R.Kazlas, kuriam ir pačiam tinkama šio pasaulio mados nesivaikančiojo etiketė, apie spektaklį sakė: „Šiuo darbu noriu pažvelgti į K.Donelaitį ne į kaip mums visiems jau žinomą istorinę asmenybę, ne kaip į klasiką, seniai gyvenantį tik vadovėliuose ar chrestomatijose, o kaip į visada gyvą poetą, gyvenantį savo amžinus metus ir nuolat kuriantį juos, tarsi poemą. Jis ir jo kūryba – tai tarsi kažkoks sveikas pamatas mums, vis dar kalbantiems lietuviškai. Šiame spektaklyje man labiau būtų įdomus tylintis poetas, o ne rėžiantis pamokslus; labiau triūsiantis, krutantis ir šokantis, o ne stovintis sakykloje; labiau savam kieme kartu su žmona, o ne laukuose su būrais; brandinantis žodį, o ne jį užrašantis. Mano manymu, K.Donelaitis, tai – kūnas, tapęs žodžiu. Teatleidžia man tie, kurie taip nemano. Tai žmogus, paisęs žemės, dangaus ir laiko dėsnių, o ne vaikęsis trumpalaikių žmogiškų madų, kaip pavasaris ar ruduo – kiekvieną kartą lyg tas pats, tačiau visada kitoks“.

Spektaklyje „Ne pagal šio pasaulio madą“ (vasario 19 d.) kartu su R. Kazlu vaidina aktoriai Sigita Mikalauskaitė ir Deivis Sarapinas.

Aktorių trupė iš sostinės „Teatriukas“ taip pat gerai pažįstama festivalio „Ledinė zylutė“ žiūrovams. Jos teatralizuotas koncertas vaikams ir visai šeimai „Pasaka“ (vasario 9 d.) jungia smulkiąją tautosaką ir mitologinius vaizdinius. Gerai žinomos paprastos dainelės apie gyvūnus, atliekamos gyvai kanklėmis, gitarėle ir kitokiais instrumentais, yra įaugusios į lietuvių sąmonę, todėl, vos jas išgirdę, tiek suaugusieji, tiek vaikai neraginami pradeda dainuoti kartu. „Pasakos“ (režisierius Žilvinas Ramanauskas) personažai – Šilo Meška, Ožys su ragais ligi dangaus, Razumnas Kiškelis, Gėda Pelėda  ir kiti miško gyventojai – apdainuoja lietuviško gyvenimo vaizdinius. Spektaklyje vaidina, groja ir dainuoja Dalia Mikoliūnaitė, Ž.Ramanauskas ir Gediminas Žylys.

Pokalbiai be žodžių

Pantomimos teatras „A“ su savo žiūrovais bendrauja kūno plastikos kalba. Judesio spektaklyje vaikams ir suaugusiems „Ežiuko džiaugsmas“ (vasario 2 d.) scenoje atgis D.Biseto, Dž.Rodario, S.Kozlovo, K.Kasparavičiaus pasakų personažai.

Šio spektaklio tikslas, kad vaikai domėtųsi ne tik kasdien juos supančiu pasauliu, o vienintelis žinių šaltinis būtų ne televizija ar internetas. „Norime, kad jie grįžtų prie to, kas šiais laikais dažnai lieka užmiršta, t .y. laisvalaikiu skaitytų savo pamėgtas knygas. Tikimės, kad šiame spektaklyje išgyventi jausmai bei sutikti herojai atvers duris į dar neatrastą fantazijų pasaulį”, – sakė režisierius Aleksas Mažonas. „Ežiuko džiaugsme” vaidina teatro mimai Birutė Mažonienė, Jūratė Jocienė, Vaida Keserauskytė, Agnė Šiaulytytė, Irina Tabak ir A.Mažonas.

Žodžių nemėgsta ir charizmatiškasis teatro „šamanas” Benas Šarka. Festivalyje – Beno judesio spektaklis mįslingu pavadinimu „Vabi Sabi Vasabi” (vasario 8 d.). Skambant Tibeto vienuolių mantroms, žiūrovai kviečiami pasinerti į fantasmagoriškų vaizdinių, ritualinių šokių ir burtų pasaulį. B.Šarka aiškino: „Vabi sabi principai kilę iš dzenbudizmo. „Vabi“ galima versti kaip kuklumą, vienišumą, neryškumą, liudesį, asimetriją. „Sabi“ – kaip archaiškumą, neapibrėžtumą, tikrumą. Tai sunku paaiškinti vakarietiškomis sąvokomis, tačiau „vabi sabi“ japonų estetikoje yra tas pats, kas vakariečiams – graikų grožio idealai...“

„Erdvė“ ir „Be durų“

Pirmąkart festivalyje „Ledinė zylutė“ bus parodytas vaidybinis filmas (vasario 22 d.). Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos teatro studijos „Erdvė“ jaunieji aktoriai nutarė paeksperimentuoti  kitame žanre. Filmas „(Ne)Meilė“ sukurtas S.Smirnovos pjesės „Pilnatis“ ir K.Jokštaitės romano „SOS karta“ motyvais. Scenarijaus autorė ir režisierė – teatro „Erdvė“ meno vadovė Audra Lenkauskienė, operatorius – Valdas Ramanauskas. Ką reiškia mylėti, kai pats niekada nesi patyręs šio jausmo? Pagrindinė herojė – motinos nemylėta ir neįvertinta Eglė sutinka vienintelį nors kiek ją suprantantį žmogų šiame žiauriame pasaulyje – Andrių. Tačiau ar užgimusi meilė jaunuolių širdyse bus pajėgi atlaikyti iškilusius išbandymus? Ar laukiančios laimingos ateities nepraris grėsmingas praeities šešėlis? Ar sužalota širdis sulauks atsako? Apie tai – vaidybiniame filme „(Ne)Meilė“, atskleidžiančiame skaudžią socialinę realybę ir tikros nemeilės padarinius. Pagrindiniuose vaidmenyse – Vita Gvazdauskaitė, Edvinas Kulboka, Julija Reklaitytė, Goda Liutkutė, epizoduose – teatro studijos „Erdvė“ aktoriai.

Festivalį vainikuos tikra pasaka. Renginio šeimininkai – Žvejų rūmų jaunimo teatras „Be durų“ parodys vieną geriausių savo repertuaro spektaklių pagal V.Haufą „Nykštukas Nosis“ (vasario 23 d.). Teatro meno vadovės Angelės Juškevičienės režisuotame vaidinime dalyvauja per 20 aktorių. Jame daug spalvingų masinių scenų, muzikos ir šokių. Spektaklis alsuoja „haufiška“ mistika, burtais, užkeikimais.

Visa tai jau greitai bus galima pamatyti ir patirti Klaipėdoje, VII respublikiniame teatrų festivalyje „Ledinė zylutė“, kurio durys plačiai atvertos mažiems ir dideliems žiūrovams.

Bilietai į festivalio spektaklius - po 10, 15, 20 Lt, juos platina Žvejų rūmų ir "Tiketa" kasos.