„Žmogus gimęs keliauti. Ieškoti savo laikinųjų, vėliau – amžinųjų namų. Keliauti laiku ir erdve, pasaulio išorėje ir savo viduje, geografinėmis, politinėmis ir egzistencinėmis trajektorijomis. Kirsti tvoras ir sienas – šalies, kokios nors sąjungos, kito žmogaus, galiausiai savo paties. Ši nuolatinė (e)migracijos būsena yra vilties išraiška, kad rasime, kur geriau, kad patys tapsime geresni, kad atrasime savo tikruosius namus. Kol palengva supranti, kad namai niekada nebus pastatyti ir pabaigti, kad viskas – tik nuolatinė dėlionė, kaip visatos evoliucija iš kosminių dulkių, iš kurių ir mes patys – trumputei akimirkai – esame sudaryti. Kokia prasmė? Iškeliauti visada reiškia palikti ir atsisveikinti. O atkeliavus – pasisveikinti ir priimti. Ir abiem atvejais apsikabinti. Tai yra, ko mus moko kelionė. Nieko daugiau – tik išmokti liūdėti ir džiaugtis. Tokia tad dieviškoji dėlionė“, – prieš vernisažą samprotavo filosofas ir tapytojas T.Kiauka.

Parodą pristatys menotyrininkė Dalia Karatajienė. I.Baročio ir T.Kiaukos kūrinių paroda „Ke(de)lionė“ Baroti galerijoje Klaipėdoje (Aukštoji g. 1 / Didžioji Vandens g. 2) veiks iki gruodžio 7 d.