J. Vaitkutės „Alkani meilės“

Meilė visiems reikalinga kaip maistas. Ji neišsitenka apibrėžtuose rėmuose, nepaiso standartų, visuomenės normų ir nutrina ribas. Meilės prieskoniams kai kurie esame jautrūs, todėl jaukintis ir priimti kitų žmonių meilę galime pamažu. J. Vaitkutės sukurta bučinių serija „Alkani meilės“ – tai ne tik daržovės, sukritusios į reikiamas vietas. Už šios organikos yra tikras dviejų žmonių bučinys ir tikra meilės istorija. Klaipėdiečių bučiniai, įkūnyti daržovių instaliacijose, skelbia, kad visi esame lygūs, nepriklausomai nuo spalvos, kilmės, negalios ar seksualinės orientacijos.

J. Vaitkutė (gim. 1995 m. Joniškyje) kuria instaliacijas, performansus, iliustracijas, portretus, naudodama netradicines medžiagas – maisto produktus, žemės grumstus, įvairius objektus ar šiukšles. Menininkės darbai atspindi politines ar visuomenės gyvenimo aktualijas, pažymi istorinius įvykius. Dauguma autorės kūrinių yra trumpaamžiai ir po eksponavimo sunaikinami.

Intriguojanti paroda yra projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ ir menininkės J. Vaitkutės dovana miestui. Anot #chooseklaipeda komandos, visus metus jaunimui skirtas projektas savo renginiuose akcentavo visuomenėje vis dar stigmatizuotas meilės formas, ši paroda tęsia projekte nagrinėtą lygybės visais gyvenimo aspektais temą.

F. Levi „Dainos sielai“

Britės videomenininkės F. Levi projekte „Songs To The Soul“ / „Dainos sielai“ susipina žmonių gyvenimui svarbūs ir kasdieniai ritualai, lydimi muzikos. Projektas jungia įvairių filmų kūrėjų iš viso pasaulio audiovizualinius įrašus – nuo operų arijų, dainuojamų italų vestuvėse, iki XV a. medžioklės madrigalų ir moterų, audžiančių drabužius Kurdistane, dainų.

„Projektas „Dainos sielai“ susijęs su mano organizuojamu kino festivaliu „Kasdienės arijos“, skirtu filmams, išskirtinai susijusiems su pasaulio teatrų bei operos muzika ir liaudies dainomis. Jis suteikia intymių įžvalgų apie dainos galią mūsų gyvenimuose. Džiugu, kad šis projektas rodomas Lietuvoje – šalyje, turinčioje tokį gilų ryšį su daina, muzika“, – kalbėjo projekto autorė.

F.Levi (Jungtinė Karalystė) – videomenininkė, savo darbuose naudojanti įvairias skaitmenines medijas, eksperimentuojanti su instaliacijos menu. 2021 m. Braitono festivaliui ji kartu su aktore Jane Horrocks, kompozitore Molly Vivian ir scenografe Camilla Clarke pristatė tarpdisciplininį kūrinį „Trynys ir ateiviai“ (angl. „Yolk and Aliens“). Kartas jungiančiame projekte tyrinėjamas gimimas, motinos ir dukters santykiai bei senėjimo procesas. Menininkė nuolat bendradarbiauja su muzikantais, bendrus projektus pristato tarptautiniuose kino festivaliuose. F.Levi vadovauja trumpametražių filmų festivaliui „Kasdienės arijos“ (angl. „Everyday Arias“), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas operai ir liaudies muzikai, atskleidžiant dainos magiją visais gyvenimo aspektais.

L. Malle „Ooze“

Latvių menininkės L. Malle instaliacija „Ooze“ analizuoja pradingimo, išnykimo, irimo temą. Ji tyrinėjama per skaidrumo, nesvarumo pojūčio kontrastą su materija, kūniškumu, siekiant atskirti ir jautriai nukreipti žvilgsnį į žmonių ir daiktų nepastovumą bei trapumą, o ilgalaikius įspūdžius, tokius kaip prisiminimai ar svajonės, palikti kitoje pusėje.

Instaliacijai panaudotos medžiagos autorei leido sukurti trapų, netvirtą kūrinį, kuris atrodo labiau jaučiamas ir išgyvenamas, nei matomas. Šio kūrinio interpretacijai galima pritaikyti filosofo Timothy Mortono („Realistinė magija“, 2013) objektinio požiūrio teoriją. Jis visą priežastinį ryšį laiko poezijos ir vertimo forma, o menas, anot jo, yra šių santykių tyrinėjimas. Meno kūrinys kaip objektas yra ribinis dalykas, kurio neįmanoma suvokti nei laike, nei erdvėje.

L. Malle ieško būdų, kaip žodžiais išreikštą patirtį išversti ir atskleisti per medžiagiškumą. Stebėdama įvairių medijų sąveikas ir jų tarpusavio veiksmų rezultatą, menininkė sukūrė tokią įspūdžių kupiną tikrovę, kuri verčia suabejoti tos tikrovės sąvokomis. Projektas pasakoja kelių personažų istoriją, vykstančią miško ir sutemų aplinkoje. Ten galima pamatyti mažą mergaitę Oozę, taip pat vilkus, lapes, suaugusiuosius ir vaikus. Čia susipynę keli patirties sluoksniai; numatoma ateitis reikalauja pripažinti praeitį, o dabartis yra abejotina ir visada pranykstanti. Šis darbas yra bandymas užfiksuoti ir įsivaizduoti tai, ko neįmanoma pamatyti. Originali medžiaga – nuotraukos, piešinys, laiškas, suglamžyta paklodė – neryški ir blunkanti, užleidžianti vietą net ne medžiagiškumui, o kitos formos jo įspūdžiui, kuris kartais primena ploną jautrią odos plėvelę, leidžiančią prisiminti artimus žmones – ne tokius, kokie jie buvo, o tai, kaip jie mums sužadino jausmus.

L. Malle gimė, gyvena ir dirba Latvijos sostinėje Rygoje. 2016 m. baigė dailės magistro studijas Mančesterio meno universitete (Jungtinė Karalystė). 2017 m. studijavo tapybą Latvijos dailės akademijos Vaizduojamojo meno fakultete. Yra surengusi tris personalines parodas.

Pastaruosius metus L. Malle, pasitelkdama įvairias medijos priemones – piešinį, atspaudą, skulptūrą ir animuotus vaizdus, kuria instaliacijas, tyrinėjančias kolektyvinių ir asmeninių patirčių reikšmes. Remdamasi savo pačios patirtimis, ji kuria tarp realybės ir fantazijos balansuojančias metaforiškas istorijas, kraštovaizdžius ir tikroves, kurios gali priklausyti tiek praeičiai, tiek dabarčiai ir ateičiai.

Visos trys parodos KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) veiks iki vasario 13 d. Jas apžiūrėti bus galima trečiadienį–sekmadienį 11–19 val.