Uostamiestyje į sceną žengia „Fausto“ premjera

  • Teksto dydis:

Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai skiriama Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – šokio spektaklis pagal didingą Johanno Wolfgango Goethe’s filosofinę tragediją „Faustas“.

Pasakos šokio kalba

Spektaklį uostamiestyje stato žinomas lenkų choreografas, Poznanės Didžiojo teatro baleto meno vadovas Robertas Bondara, scenografė, kostiumų dailininkė Martyna Kander ir dirigentas Modestas Barkauskas.

J.W.Goethe’s filosofinė tragedija „Faustas“ baigta 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje jau klestėjo Vokiečių teatras. Tad ji atspindi meninę atmosferą, kuria alsavo ir šio miesto muzikinis gyvenimas XIX a. pradžioje.

Scenografė, kostiumų dailininkė M.Kander ir choreografas R.Bondara. / O.  Kasabovos nuotr.

Lapkričio 21-ąją premjerą teatras planavo pristatyti publikai Klaipėdos žvejų rūmuose. Bet dėl visoje Lietuvoje paskelbto karantino teko keisti planus. Premjera rytoj vis tiek įvyks, bet be žiūrovų. Ji bus nufilmuota ir artimiausiu laiku parodyta per Lietuvos televiziją.

Spektaklį statanti komanda karantino pateiktą iššūkį priima kaip galimybę atrasti naujas veiklos formas ir dar giliau nerti į chrestomatinę daktaro Fausto istoriją, kuri bus papasakota šokio kalba. „Laukiame ir tikime šio spektaklio sėkme“, – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

„Fausto“ repeticija. / J. Lebedevos nuotr.

Labiausiai spektaklio kūrėjų sumanymą atitiko trys skirtingų kraštų bei epochų kompozitoriai: Wolfgangas Amadeusas Mozartas, Fryderykas Chopinas ir Arvo Pärtas. Spektaklyje skambės jų muzika, gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas – M.Barkauskas.

Amžina tema – naujomis spalvomis

Šokio spektaklį Klaipėdoje stato perspektyvus lenkų choreografas R.Bondara. Buvęs Varšuvos Didžiojo teatro baleto šokėjas dabar yra Poznanės S.Moniuszkos didžiojo teatro baleto meno vadovas. 2013 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre R.Bondara pastatė Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“.

„Fausto“ kostiumų eskizai. / O. Kasabovos nuotr.

Choreografas pasakojo, kad šokio spektakliai pagal „Faustą“ statomi dažnai. Šokio kūrėjus ypač vilioja pirmoji šio didingo literatūros veikalo dalis, o antrąją, sunkesnę, jie renkasi rečiau.

„Statydami „Faustą“ Klaipėdoje, mes irgi daugiau dėmesio skiriame pirmajai daliai. Antroji dalis bus, tačiau trumpesnė, labiau koncentruota. O spektaklio tema – amžina ir nekintanti: mokslo pažinimo siekiantis Faustas sudaro sutartį su Mefistofeliu, mainais pažadėdamas jam savo sielą. „Fausto“ siužetinė kelionė vyksta ne realybėje, o jo galvoje, mintyse. Čia jis naujai atranda savo gyvenimo prasmę“, – pasakojo R.Bondara.

Chrestomatinėje istorijoje publika išvys seną, sergantį ir pavargusį Faustą ir Faustą jaunystėje; Mefistofelį – nelabai baisų, nes, anot choreografo, visi savyje turime jo prado; dvi moteris – Eleną ir Margaritą. Prireiks ir mažo berniuko, vaizduosiančio Fausto sūnų.

R. Bondaros baleto pamoka Jūros šventėje. / A. Kubaičio nuotr.

„Sunku nusakyti spektaklio stilių. Dirbdamas naudoju visą diapazoną šokio technikų – nuo klasikinių iki šiuolaikinių. Čia svarbūs ir šokėjai. Klaipėdoje kuriu kažką labai naujo, kažką nuo ištakų. Čia yra visos galimybės naujovėms. Jūsų baleto trupė turi daug potencialo ir noro kurti. Manau, šokėjų atskleisti veikėjų charakteriai žiūrovus sujaudins ir maloniai nustebins savo išbaigtumu“, – sakė R.Bondara.

Scenografija virs prisiminimais

Šokio spektaklio „Faustas“ scenografiją ir kostiumus kurianti M.Kander teigė norinti scenoje pabrėžti Fausto ir jo vidinio pasaulio atspindį. Pradžioje žiūrovai išvys senąjį Faustą jo asmeninėje erdvėje, kur jis susikūręs sau saugią aplinką. „Iš akmens imitaciją primenančių sienų sukurtos dekoracijos bus permatomos ir tarsi įkūnys prisiminimus, nuo kurių neįmanoma pasislėpti. Jos primins net tai, ką Faustas norėtų pamiršti. Kiekvienoje scenos sienoje, kurios tarsi sluoksniuojasi, bus įamžinta po tokį prisiminimą. Pastatymo šviesų žaismas paliudys, kad Faustui pavyko įveikti prisiminimus, iš jų išsilaisvinti“, – kalbėjo M.Kander.

R. Bondaros baleto pamoka Jūros šventėje. / A. Kubaičio nuotr.

Pasak spektaklio scenovaizdžio kūrėjos, dirbti kuriant klasikinius spektaklius – iššūkis ir kartu malonumas. „Malonumas, nes prisilieti prie visų laikų garsiausių kūrinių su didžiais, nuostabiais personažais. Iššūkiai kyla, kai bandai sukurti kažką naujo tose istorijose, kurios statytos ir rodytos nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Kaip ir „Faustas“, dabar statomas Klaipėdoje. Mes, kūrėjai, turime pradėti nuo klausimo sau: kokią inovatyvią idėją norime pristatyti mitu, kuris gyvuoja jau 500 metų? Kaip scenografė, aš nekuriu naujos istorijos ar naujos dramaturgijos. Labiau stengiuosi atrasti mūsų laikus atitinkančių metaforų, kurios erdvę užpildytų įdomiu dizainu. Manau, pačias geriausias naujas pjeses galima pastatyti be jokio rekvizito ir scenografijos“, – teigė ji.

Anot scenografės, pastatymui prireiks 68 šiuolaikiškų kostiumų. „Jie bus labai paprasti, kaip visada R.Bondaros spektakliuose. Jo estetika yra specifinė, ir aš žinau, kokią vizualinę kalbą ir spalvas mes galime rodyti scenoje. Jo istorijos visada universalios. Jūs tai išvysite kostiumuose: pagal jų stilių, sukirpimą tikrai negalėsite pasakyti, kurioje šalyje ir kuriais metais spektaklis pastatytas. Viskas bus modernu, šiuolaikiška ir be detalių“, – tvirtino M.Kander.

Scenoje publika išvys ir keturių muzikantų džiazo grupę, kuri gros „rūsio vakarėlyje“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių